Jei naujajai koalicijai ir toliau vadovautų dabartinis premjeras Davidas Cameronas, šalis ir toliau laikytųsi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau gali kilti grėsmė Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems emigrantams iš Lietuvos, teigia DELFI kalbinti politologai.
Davidas Cameronas

Prieš ketvirtadienį vyksiančius parlamento rinkimus rinkėjų apklausose pagrindiniai oponentai konservatoriai ir leiboristai yra lygiosiose ir surenka po 34 proc.

Tačiau, kaip pastebi Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala, britų rinkimus prognozuoti sunku ne tik dėl to: „Kandidatai renkami vienmandatėse apygardose ir apklausų procentai tėra abstraktus vaizdinys, o partija, surinkusi daug balsų nacionaliniu mastu nebūtinai tai konvertuos į vietas parlamente“.

Jo teigimu, taip bus Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) ir jos vadovo Nigelio Farage`o atveju, nes jie greičiausiai surinks apie 10 proc., bet gaus tik kelias ar keliolika vietų. Todėl būsimasis Didžiosios Britanijos parlamentas bus labai įvairus ir jame bus sunku suformuoti daugumą.

Vertindamas tai, kurios partijos pergalė būtų palankiausia Lietuvai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas paprasto atsakymo neturėjo.

„Jei vyriausybę formuotų leiboristai, veikiausiai jų vadovaujama koalicija labiau susitelktų į vidaus reikalus, visų pirma ekonominę politiką, todėl mažiau dėmesio būtų skiriama kai kuriems užsienio politikos reikalams, tiek situacijai Rytų kaimynystėje, Ukrainai, tiek ir kitiems klausimams, kurie svarbūs Lietuvai.

Kita vertus, tokia vyriausybė veikiausiai neorganizuotų referendumo dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje(ES). Šiuo atžvilgiu Lietuvai tokia įvykių eiga būtų naudinga, kaip ir visai ES ir pačiai Didžiajai Britanijai“, – svarstė R. Vilpišauskas.

„Jei vyriausybę formuotų konservatoriai, tai galbūt reikštų griežtesnę Didžiosios Britanijos poziciją kai kuriais užsienio politikos klausimais, įskaitant ir susijusius su saugumu, NATO, kurie aktualūs Lietuvai. Bet daugelis analitikų yra pastebėję, kad dabartinė vyriausybė taip pat labiau susitelkia į šalies vidaus reikalus ir Didžioji Britanija tapo mažiau pastebima pasaulio ir Europos politikoje. Be abejo, darbotvarkėje išliktų klausimas dėl tolesnės narystės ES“, – teigė politologas.

Jo teigimu, Lietuva turėtų tam skirti tinkamą dėmesį ir siekti, kad neatsisakant esminių ES principų, bendrosios rinkos būtų mėginama išsaugoti Didžiąją Britaniją ES, tačiau tai būtų gana sudėtingas procesas.

R. Vilpišauskas pastebėjo, kad Didžioji Britanija bene vienintelė palaikė griežtą Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu, tik nebuvo labai aktyvi.

„Dabartinė D. Camerono vadovaujama vyriausybė gana intensyviai buvo linkusi bendradarbiauti su Šiaurės Baltijos šalių vyriausybėmis ir įvyko ne vienas susitikimas ekonominiais klausimais“, – kalbėjo jis.

Imigrantų klausimas

Panašios pozicijos laikėsi ir L. Kojala, todėl palaikė dabartinę Didžiosios Britanijos valdžią su konservatoriumi D. Cameronu priešakyje, kuris buvo vienu iš kritiškiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusių politinių lyderių ir jo pozicija dažnai sutapdavo su Lietuvos.

Linas Kojala

„Matėme, kad pavyko pradėti netgi kelias bendras iniciatyvas, pavyzdžiui, kovojimo su rusiška propaganda, alternatyvių žiniasklaidos priemonių kūrimo ES kontekste. Dėl to konservatorių pergalė Lietuvai būtų palankesnė.

Tačiau iš emigrantų perspektyvos, konservatorių pozicijos yra daug griežtesnės ir tai Lietuvai taip pat būtų svarbu, nes Didžiojoje Britanijoje gyvena daug Lietuvos piliečių.

Tačiau L. Kojala nemano, kad būtų įgyvendintos labai griežtos priemonės, nes nepaisant retorikos, kuri ypač prieš rinkimus yra garsi, reikia turėti omenyje, kad būtent imigrantai užtikrina ekonomikos augimą, yra darbo jėga, kuri padeda ekonomikoms atsigauti.

R. Vilpišauskas aiškino, kad imigracijos politika yra vienas iš aktualių klausimų, kurį ypač aktyviai kelia UKIP ir jos vadovas N. Farage`as, žinomas ir savo skeptišku požiūriu į ES ir pasisakantis už išstojimą iš jos. Visuomenės apklausos taip pat rodo, kad dalis piliečių yra susirūpinę dėl atvykstančių migrantų keliamos konkurencijos, ypač nekvalifikuoto darbo vietose.

„Taip pat dėl viešųjų paslaugų trūkumo kai kuriuose regionuose, kuris taip pat siejamas su išaugusiu imigrantų ir Vidurio Rytų Europos šalių skaičiumi. Galiausiai yra ir naudojimosi socialinės šalpos sistema klausimas, nes dalis imigrantų, kurie atvykę neturi darbo pretenduoja į įvairias išmokas, ir nors jų skyrimo tvarka buvo sugriežtinta, vis tiek išlieka aktualia problema

Nepaisant to, kas suformuos naują vyriausybę, tai bus svarbi tema, ypač, jei tai vėl darytų konservatoriai, pažadėję persiderėti dėl Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygų.

Visų pirma bus siekiama dar labiau sugriežtinti sąlygas tiems imigrantams iš kitų ES šalių, kurie gauna paramą iš britų biudžeto. Tai padaryti Didžioji Britanija turi daugiau galių, nei apskritai apriboti darbo jėgos judėjimą, kuris yra viena iš bendrosios rinkos laisvių“, – kalbėjo politologas.

Sumenkęs vaidmuo pasaulyje

R. Vilpišauskas pabrėžė, kad nesvarbu, kuri partija formuotų koaliciją po rinkimų, jai vis tiek teks labai daug dėmesio skirti vidaus reikalams: škotų ambicijoms pasitraukti iš sąjungos, ekonominėms problemoms ir t. t. Todėl Didžioji Britanija turės ribotas galimybės aktyviai dalyvauti užsienio politikoje ir tai darys tik susidarius krizinėms situacijoms.

Tačiau jis priminė, kad Didžioji Britanija vis tiek turi svarbų vaidmenį – glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis, yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė, kartu su Prancūzija turi daugiausiai įtakos Europos užsienio politikoje ir išteklių gynyboje.

L. Kojala priminė, kad kažkada britai dominavo pasaulyje ir atrodė, kad Didžioji Britanija yra galingiausia valstybė, kurios perspektyvos labai didelės, bet dabar ji yra periferijoje, o ES pagrindiniai sprendimai yra priimami Berlyne arba Paryžiuje.