Černobylis – negyjanti žaizda. Trys svarbiausi dalykai

Likviduoti neaiškios kilmės taršos vykstantys gelbėtojai apsaugoti nuo galvos iki pirštų galiukų.

Kaip DELFI pasakojo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (VAPGV) 3-osios komandos viršininkas Andžėj Romeiko, svarbu, kad alfa, beta dalelės nepatektų į žmogaus organizmą per odą, burną: „Na o gama spinduliuotei galima naudoti paprastus vienkartinius kostiumus, naudojant švininę prijuostę, švinines pirštines, kad kuo mažiau elektromagnetinių bangų skleidžiamų spindulių patektų į kūną“.

Pasak A. Romeiko, pirmojo A tipo kostiumą pareigūnai vilki tiek cheminės, tiek radiacinės taršos atveju, reaguodami į iškvietimus su neaiškios kilmės medžiagomis. Kad jos nepatektų ant kūno, žmogus dedasi kvėpavimo aparatą, kaukę, kuri gerai apsaugo nuo teršalų patekimo į kvėpavimo takus.

„Apsirengti tokį kostiumą nėra paprasta, tad ugniagesiai važiuoja jau pasirengę, tik neužsisegę ir nepasijungę kvėpavimo aparato. Įvykio vietoje iki galo užsisegti kostiumą ir pasijungti kvėpavimo aparatą gelbėtojui turi padėti kolega, - rodė komandos viršininkas. - Taip apsirengęs žmogus su prietaisais siunčiamas į žvalgybą, kad galėtų rasti taršos šaltinį, identifikuoti, kas tai per medžiaga, kokia jos veikimo galia. Iš pažymėtos taršos zonos evakuojami žmonės, tačiau pats gelbėtojas iš jos neišeina, kol neatliekamas naudotos įrangos ir jo paties dezaktyvavimas“.

Kiek dozimetrų į įvykio vietą ugniagesys gelbėtojas nešasi. Pasak DELFI pašnekovo, du: spinduliuotei alfa ir beta plius gama spinduliams.

„Pagal atliktus matavimus gelbėtojas mato, ar tarša viršija gamtinį foną. Jei viršija, evakuoja žmones ir nustato zoną, į kurią gyventojai ar darbuotojai (priklauso nuo vietos) nebegali patekti“, - sakė A. Romeiko.

Svarbiausi trys dalykai

Paprastesniais atvejais naudojamas lengvesnis vienkartinis kostiumas su išoriniu kvėpavimo aparatu. A. Romeiko žodžiais, taip apsaugotas žmogus turi kaukę su orą filtruojančia dėžute, per kurią nepatenka alfa, beta dalelės. Užsidėjęs švininę prijuostę gelbėtojas kurį laiką gali dirbti radioaktyvioje aplinkoje, bet, gavęs apskaičiuotą maksimalią dozę, turi būti keičiamas kitu.

Kaip kelis kartus akcentavo pareigūnas, įvykiuose su radiacija svarbiausi trys dalykai – laikas, atstumas ir ekranas (sienos, pertvaros ar specialios priemonės, sulaikančios jonizuojančiąją spinduliuotę). Kad būtų lengviau įsivaizduoti, A. Romeiko kaip pavyzdį pateikė švininę prijuostę, kuri rentgeno kabinetuose uždedama pacientams prieš procedūrą, siekiant kuo labiau apsaugoti nuo perteklinio jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Teroristų rankose gali virsti pavojingu ginklu

Šiandien ugniagesiai gelbėtojai likviduoja pavojų keliančius iš gamyklų pavogtus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kitus radioaktyvias medžiagas skleidžiančius prietaisus.

„Paliktų jonizuojančios spinduliuotės šaltinių pasitaiko po vieną kitą per metus. Tokie šaltiniai naudojami ne tik medicinoje, bet ir pramonėje, kai kuriuose matavimo prietaisuose. Nepažeisti jie nepavojingi, tačiau pažeidus pradeda skleisti tam tikrą spinduliuotę ir papuolę į negeras rankas gal net tapti teroro įrankiais, siekiant sukelti grėsmę žmonėms. Tokias situacijas suvaldyti pasirengęs tiek Radiacinės saugos centras, tiek Valstybinė atominės energetikos inspekcija. Tačiau turi būti pasirengę ir ugniagesiai“, – pabrėžė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas.

Pagrindinė klaida – nepakankamas gyventojų informavimas

Prieš 30 metų likviduojant Černobylio avarijos padarinius daugumos likvidatorių apsauga buvo daug paprastesnė dėl dabartinių gelbėtojų, nors, A. Romeiko įsitikinimu, galėjo ir turėjo būti panaši.

„Per trisdešimt metų pasikeitė apsauginių kostiumų modifikacijos, jų galima nusipirkti daugiau ir kartą panaudojus utilizuoti, tačiau ir tais laikais buvo naudojamos panašios kaukės bei respiratoriai. Žinoma, tokio masto įvykių, kaip Černobilyje, padariniams likviduoti reikėjo labai daug priemonių ir žmonių. Vien iš Lietuvos vyko 7 tūkst. likvidatorių. Jiems būtų labai pravertę specifikacijas atitinkančios priemonės, kurios galėjo sumažinti žalą“, – mano pareigūnas, pagrindine reagavimo į minėtą avariją klaida visų pirma vadindamas nepakankamą visuomenės informavimą.

„Informacija apie avariją kurį laiką netgi buvo slepiama. Tai turėjo didelės įtakos žmonėms, turint omenyje tai, kad Černobylio avarijos poveikį pajuto apie 5 mln. gyventojų. Taigi, uždavinys mums – kaip galima geriau pasirengti tokiems įvykiams“, – sakė A. Romenko.

Kaip rašė DELFI, pirmieji pranešimai apie Černobylio AE avariją sovietinėje žiniasklaidoje pasirodė balandžio 27 d., praėjus 36 valandoms po sprogimo ketvirtajame bloke. Pripetės radijo stoties diktorius pranešė apie laikiną miesto gyventojų evakuaciją.

Per 3 val. iš Kijevo buvo atsiųsta 1100 autobusų. Iš viso evakuota apie 50 tūkst. žmonių, kuriems drausta su savimi imti naminius gyvūnus, daiktus, vaikams mėgstamus žaislus ir t. t. Žadėta, kad palikusieji namus grįš po trijų dienų.

Nelaimę pripažino spaudžiant Švedams

Balandžio 28 d. ryte Švedijos aplinkos monitoringo stotys fiksavo neįpratai didelį jonizuojančiosios spinduliuotės lygį. Panašūs stebėjimo duomenys fiksuoti Norvegijoje ir Suomijoje. Sovietų valdžia buvo priversta pripažinti, kad įvyko nelaimė.

Balandžio 28 d.. 21 val. agentūroje TASS pasirodė trumpas pranešimas: „Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nelaimingas atsitikimas. Vienas iš reaktorių buvo pažeistas. Imtasi priemonių incidento padariniams sutvarkyti. Nukentėjusiems suteikta būtinoji pagalba. Įvykio tyrimui sudaryta vyriausybės komisija“.

Gegužės 1 dieną Gomelio srities tarybos liaudies deputatai nusprendė tik po medicininio patikrinimo leisti išvykti užsieniečiams.

Naujo sarkofago darbus baigs šiemet

Kadangi iš avarijos vietos į aplinką sklido radioaktyviosios dalelės, reaktorių buvo nutarta apgaubti šarvu-sarkofagu. Po 206 dienų trukusių darbų, 1986 m. gruodžio mėn. sarkofagas buvo baigtas. „Priedanga“ vadintas objektas numatytas naudoti 20-30 metų, vėliau jį planuota remontuoti arba keisti kitomis saugos priemonėmis.

2004 m. kovą Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas paskelbė konkursą naujo Černobylio AE sarkofago projektavimui, statybai ir eksploatavimui.

29 000 tonos. Tiek svers statinys, kurio ilgis 257 m, plotis 164 m, aukštis 110 m. Naujo sarkofago statybos darbus planuojama baigti šiemet.