Centristė inicijuoja tiesioginius merų rinkimus

Seimo Centro frakcijos narė Rūta Rutkelytė inicijuoja Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginius merų rinkimus. Surinkusi 36 parlamentarų parašus, R. Rutkelytė pirmadienį užregistravo Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio esmė - tiesioginiai merų rinkimai.
Dabar Lietuvoje merus renka savivaldybių tarybų nariai. Pastarieji yra renkami tiesiogiai savivaldybių tarybų rinkimuose, vykstančiuose kas treji metai.

Pasak R. Rutkelytės, dabar neretas atvejis, kai partija, turėdama vos keletą ar net vieną vietą savivaldybės taryboje ir menką gyventojų pasitikėjimą, išsidera mero kėdę.

"Be to, dažnas atvejis, kai nesant tiesioginės atsakomybės prieš rinkėjus, skirtasis meras nežada ilgai užsibūti miesto vadovo poste ir nuo pirmos darbo dienos ruošiasi rinkimams į Seimą", sako R. Rutkelytė.

Kaip informavo Centro sąjungos atstovė spaudai, spalio 8 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina dalyvauti 21 meras iš 60.

R. Rutkelytės teigimu, įvedus tiesioginę merų rinkimų sistemą, būtų įtvirtintas ne tik demokratijos principas, bet būtų įteisinta pilna mero atsakomybė, kuri šiandiena tėra tariama.

Praėjusiais metais taip pat būta bandymų įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau jie buvo nesėkmingi.

1999-ųjų vasarį Vyriausybėje buvo svarstomas nutarimo projektas dėl tiesioginių merų rinkimų. Tuomet buvo siūlyta surengti didžiųjų miestų merų rinkimus drauge su 2000 metų kovo mėnesio savivaldybių rinkimais.

Jei tiesioginiai merų rinkimai didžiuosiuose miestuose būtų pasiteisinę, dar po vienos kadencijos tokie rinkimai būtų rengiami visose savivaldybėse.

Tikimasi, kad jei savivaldybių merai būtų renkami tiesiogiai gyventojų, jie taptų atskaitingi ne tik miestų taryboms, bet ir rinkėjams. Dėl to išaugtų jų atsakomybė vietos bendruomenėms, atsirastų būtinumas didinti savivaldos viešumą ir atvirumą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tiriant smurto prieš kūdikį atvejį, tikrinama, kodėl buvo nutrauktas ankstesnis tyrimas (3)

Visuomenę sukrėtus dar vienam smurto prieš septynių mėnesių kūdikį atvejui ir Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo, Generalinėje prokuratūroje peržiūrimas praėjusių metų gruodžio 8 d. Kauno apylinkės prokuratūroje nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl šios mergaitės nežymaus sveikatos sutrikdymo, teigiama pranešime spaudai.

G. Kėvišas atskleidė, iš kur jo turtai: tikrai ne iš direktoriaus algos (108)

DELFI jau anksčiau skelbė, kad Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) vėl teka milijonai iš valstybės biudžeto scenos rekonstrukcijai, kuri prieš mažiau nei dešimtmetį buvo suremontuota už didžiulę sumą ir sulaukė teisėsaugos tyrimų.

R. Karoblis: „kiberšauktiniai“ Lietuvoje galėtų atsirasti per kelerius metus (13)

Kibernetiniai šauktiniai ir tokių karių rezervas Lietuvoje galėtų atsirasti per artimiausius kelerius metus, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Statybos inspekcijos vadovė L. Nalivaikienė traukiasi iš pareigų (44)

Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė nuo kovo 1 dienos traukiasi iš pareigų, o laikinai inspekcijai vadovaus jos pavaduotoja Eglė Kuklierienė.

Perspėja: reikėtų atsargiai žiūrėti bei vertinti ne tik į Rusijos, bet ir Baltarusijos veiksmus (55)

Tiek krašto apsaugos ministerijos atstovai, tiek pavieniai karo ekspertai vis garsiau kalba apie visuomenės pasipriešinimo svarbą. Karo atveju, norint apsiginti, vien reguliariosios kariuomenės nepakaktų. Panašios pozicijos laikosi ir NATO.