Vienas šio projekto autorių, Seimo centristas Kęstutis Trapikas spaudos konferencijoje K. Trapikas sakė, kad į įstatymą įtraukiama nuostata, kad nauji statomi branduolinės energetikos objektai Lietuvoje yra strateginių investuotojų nuosavybė. Dabar branduolinės energetikos objektai yra valstybės nuosavybė.

Be to, įstatymo projektu išplečiama strateginio investuotojo sąvoka, kuri teigia, kad tai Lietuvos arba užsienio subjektai, sudarę su Lietuvos Vyriausybe investicijų sutartį.

"Šios pataisos ne tik atvertų kelią investicijoms, bet ir atvertų kelią branduolinės energetikos minčiai. O šiandieną pagal Lietuvos energetikos strategiją, kurią priėmėme pernai, deja, branduolinei energetikai padėtas taškas", sakė K. Trapikas.

Kaip žinoma, Lietuva yra įsipareigojusi nutraukti IAE pirmojo bloko eksploataciją iki 2005 metų sausio 1 dienos. Dėl antrojo bloko stabdymo datos bus nuspręsta per artimiausius kelerius metus.

Centristai mano, kad jau dabar reikia siųsti signalus apie Lietuvos pasiryžimą išlikti branduoline energetikos valstybe, pritraukiant užsienio investuotojus po 15-20 metų šalyje statyti trečiąjį reaktorių.

Pasak K. Trapiko, trečiasis reaktorius galėtų būti apie 100 megavatų galios, jo kaina gali siekti apie 1,5 mlrd. dolerių (6 mlrd. Lt.).

Centristas pripažino, kad "šiandien nei energetikas, nei paprastas elektrikas neatspės faktinio ekonominio efekto pastačius trečiąjį branduolinį reaktorių". Tačiau centristai įsitikinę, kad pastačius trečiąjį reaktorių, Lietuva taptų konkurencinga eksportuojančia elektros energiją šalimi.

Nuostata, kad Lietuva privalo išlikti branduolinę energiją generuojančią šalimi, įrašyta ir Centro sąjungos rinkimų programoje.

Centristai ne kartą reiškė nepritarimą skubotam IAE uždarymui, ragindamas išsaugoti Lietuvos branduolinę energetiką. Šių metų balandį centristų lyderis R. Ozolas kalbėjo apie galimybę kurti akcinę bendrovę ir statyti Lietuvoje naują branduolinę elektrinę, nustojus eksploatuoti pasenusius Ignalinos AE reaktorius.

IAE bus uždaroma anksčiau projektu nustatyto eksploatacijos laiko, nes ji laikoma nepakankamai saugia dėl dviejų joje veikiančių sovietų gamybos RBMK reaktorių. 1984 ir 1987 metais pradėti eksploatuoti reaktoriai yra to paties modelio, kaip ir sprogęs Černobylio jėgainėje Ukrainoje. Jie laikomi iš esmės nesaugiais, nors juose nuo praėjusio dešimtmečio pradžios įdiegta daug naujų vakarietiškų saugumo užtikrinimo technologijų.

Ignalinos jėgainė pagamina apie 73 proc. visos Lietuvos elektros energijos.