Č. Laurinavičius: A. E. Senno rašiniai pakeitė daug stereotipų Lietuvos istorikų darbuose

 (14)
Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.
Česlovas Laurinavičius
Česlovas Laurinavičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.

„Tai labai nusipelnęs Lietuvai ir jos istorijos mokslui žmogus. Be to, jis buvo tiesioginis gyvosios istorijos amžininkas. Vadinčiau jį Lietuvos mylėtoju.

Žmogus, objektyviai ar subjektyviai priėjęs tokį savo gyvenimo kelią, kurį skyrė modernios Lietuvos istorijai, apšvietos epochos lietuvių likimui. Pradedant XIX a. peripetijomis, baigiant Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino laikais“, – kalba Č. Laurinavičius.

Pasak pašnekovo, istorikai, besidomintys A. E. Senno tyrinėjamu laikotarpiu, neišvengiamai susiduria su jo darbais, straipsniais, kurių įvairiuose leidiniuose yra labai daug.

„Tuos jo darbus iš skirtingų leidinių vertėtų surinkti, tačiau jo palikimas egzistuoja, jis darė, daro ir darys didelę įtaką“, – kalba istorikas.

Didžiausias išskirtinumas – objektyvumas ir kritiškumas

„Nors jo motina – lietuvė, pats save laikė amerikiečiu ir tai jam leido žiūrėti į tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją – tarsi iš šalies, – sako Č. Laurinavičius. – Tai suponavo objektyvumą. Mano supratimu, jo darbams žodis „objektyvumas“ labai tiktų, bet dar yra ir kita sąvoka – „kritiškumas“. Jis savo rašiniais stipriai pakeitė daugybę stereotipų, mitų, kurie egzistavo ne tik lietuvių galvose, bet ir lietuvių istorikų darbuose.“

Tas kritiškas impulsas, pasak pašnekovo, pradžioje taip pat buvo priimamas labai kritiškai, tačiau anksčiau ar vėliau visi buvo priversti sutikti, kad jo teiginiai atitinka tikrovę. Buvo pradėta sekti jo teiginiais, juos tobulinti.

„Daugiau tokių objektyvumu pasižyminčių užsienio istorikų greitai negalėčiau prisiminti. A. E. Sennas šia prasme yra unikali ir labai reikšminga figūra“, – kalba Č. Laurinavičius.

www.lrt.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Apklausa atskleidė, kaip į terorizmo grėsmę reaguoja lietuviai (52)

Lietuviai mažiau nei dauguma kitų europiečių baiminasi teroro aktų pavojaus, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.

N. Putinaitė. Kokių specialistų reikia demokratijai? (14)

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu.

A. Pabedinskienė: Darbo kodeksas yra maksimaliai subalansuotas (80)

Šalies vadovei laikantis nuomonės, jog naujasis Darbo kodeksas yra nesubalansuotas ir taisytinas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atvirkščiai, teigia, kad darbo santykius reglamentuojantis naujasis įstatymas - „maksimaliai subalansuotas“.

Valstybės dieną keturios Lietuvos sostinės vienu balsu giedos „Tautišką giesmę” (39)

Lietuva vienu balsu – tokį tikslą šiemet iškėlė iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį” organizatoriai ir liepos 6 d. 21:00 val. bendram himnui tiesioginiame eteryje apjungs Vilnių, Kauną, Trakus ir Kernavę. Šventę iš keturių istorinių mūsų šalies centrų tiesiogiai transliuos daugybė Lietuvos žiniasklaidos kanalų, tad kiekvienas įsijungęs internetu ar per televiziją šiemet galės realiai himną giedoti vienu balsu su visa Lietuva.

Po Seimo sprendimo ji vaikų nebeturėtų (453)

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė su vyru augina sveikus dvynukus, pasaulį išvydusius pagalbinio apvaisinimo būdu. Moteris suspėjo – po konservatyvaus Seimo sprendimo ji tokios teisės nebegautų ir turėtų rinktis gydymą užsienyje.