Č. Laurinavičius: A. E. Senno rašiniai pakeitė daug stereotipų Lietuvos istorikų darbuose

 (14)
Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.
Česlovas Laurinavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.

„Tai labai nusipelnęs Lietuvai ir jos istorijos mokslui žmogus. Be to, jis buvo tiesioginis gyvosios istorijos amžininkas. Vadinčiau jį Lietuvos mylėtoju.

Žmogus, objektyviai ar subjektyviai priėjęs tokį savo gyvenimo kelią, kurį skyrė modernios Lietuvos istorijai, apšvietos epochos lietuvių likimui. Pradedant XIX a. peripetijomis, baigiant Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino laikais“, – kalba Č. Laurinavičius.

Pasak pašnekovo, istorikai, besidomintys A. E. Senno tyrinėjamu laikotarpiu, neišvengiamai susiduria su jo darbais, straipsniais, kurių įvairiuose leidiniuose yra labai daug.

„Tuos jo darbus iš skirtingų leidinių vertėtų surinkti, tačiau jo palikimas egzistuoja, jis darė, daro ir darys didelę įtaką“, – kalba istorikas.

Didžiausias išskirtinumas – objektyvumas ir kritiškumas

„Nors jo motina – lietuvė, pats save laikė amerikiečiu ir tai jam leido žiūrėti į tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją – tarsi iš šalies, – sako Č. Laurinavičius. – Tai suponavo objektyvumą. Mano supratimu, jo darbams žodis „objektyvumas“ labai tiktų, bet dar yra ir kita sąvoka – „kritiškumas“. Jis savo rašiniais stipriai pakeitė daugybę stereotipų, mitų, kurie egzistavo ne tik lietuvių galvose, bet ir lietuvių istorikų darbuose.“

Tas kritiškas impulsas, pasak pašnekovo, pradžioje taip pat buvo priimamas labai kritiškai, tačiau anksčiau ar vėliau visi buvo priversti sutikti, kad jo teiginiai atitinka tikrovę. Buvo pradėta sekti jo teiginiais, juos tobulinti.

„Daugiau tokių objektyvumu pasižyminčių užsienio istorikų greitai negalėčiau prisiminti. A. E. Sennas šia prasme yra unikali ir labai reikšminga figūra“, – kalba Č. Laurinavičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: savaitgalio oras – lyg užsakytas (4)

Savaitei baigiantis pagaliau bus galima mėgautis vasara: termometrų stulpeliai šoktelės aukštyn. Penktadienį vietomis dar galimas trumpas lietus, o savaitgalį skėčiai galės pailsėti, orai puikiai tiks laiko praleidimui gamtoje.

Tarp palankiausiai vertinamų - D. Grybauskaitė, V. Adamkus ir G. Nausėda (229)

Palankiausiai visuomenėje vertinamų asmenų trejetas nekinta, tai - kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, rodo birželio apklausa. Labiausiai iš visų visuomenės veikėjų augo G. Nausėdos reitingas. Toliau smunka palaikymas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, jis tebėra vienas iš nepalankiai vertinamų politikų.

Raseinių rajone arseno aptikta trijose vandenvietėse (6)

Raseinių rajone arseno rasta ne tik Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, bet ir Butkiškėje, tačiau pastarojo kaimo gyventojams tiekiamas vanduo esą užterštas labai nedaug ir normas atitinka.

Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko paminėti Baltijos šalių okupacijos nepripažinusios JAV deklaracijos (77)

Ketvirtadienį Vilniuje, Vašingtono aikštėje, maždaug trys šimtai žmonių susirinko į padėkos JAV šventę pažymėti istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos, kuria Valstijos nepripažino Baltijos šalių okupacijos.

Dvi ministerijos nesutaria, kaip apmokestinti „Sodros“ įmokas (30)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skeptiškai vertina ketinimus nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, o Finansų ministerija siūlo šios idėjos neatsisakyti ir dar diskutuoti.