Č. Laurinavičius: A. E. Senno rašiniai pakeitė daug stereotipų Lietuvos istorikų darbuose

 (14)
Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.
Česlovas Laurinavičius
Česlovas Laurinavičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.

„Tai labai nusipelnęs Lietuvai ir jos istorijos mokslui žmogus. Be to, jis buvo tiesioginis gyvosios istorijos amžininkas. Vadinčiau jį Lietuvos mylėtoju.

Žmogus, objektyviai ar subjektyviai priėjęs tokį savo gyvenimo kelią, kurį skyrė modernios Lietuvos istorijai, apšvietos epochos lietuvių likimui. Pradedant XIX a. peripetijomis, baigiant Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino laikais“, – kalba Č. Laurinavičius.

Pasak pašnekovo, istorikai, besidomintys A. E. Senno tyrinėjamu laikotarpiu, neišvengiamai susiduria su jo darbais, straipsniais, kurių įvairiuose leidiniuose yra labai daug.

„Tuos jo darbus iš skirtingų leidinių vertėtų surinkti, tačiau jo palikimas egzistuoja, jis darė, daro ir darys didelę įtaką“, – kalba istorikas.

Didžiausias išskirtinumas – objektyvumas ir kritiškumas

„Nors jo motina – lietuvė, pats save laikė amerikiečiu ir tai jam leido žiūrėti į tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją – tarsi iš šalies, – sako Č. Laurinavičius. – Tai suponavo objektyvumą. Mano supratimu, jo darbams žodis „objektyvumas“ labai tiktų, bet dar yra ir kita sąvoka – „kritiškumas“. Jis savo rašiniais stipriai pakeitė daugybę stereotipų, mitų, kurie egzistavo ne tik lietuvių galvose, bet ir lietuvių istorikų darbuose.“

Tas kritiškas impulsas, pasak pašnekovo, pradžioje taip pat buvo priimamas labai kritiškai, tačiau anksčiau ar vėliau visi buvo priversti sutikti, kad jo teiginiai atitinka tikrovę. Buvo pradėta sekti jo teiginiais, juos tobulinti.

„Daugiau tokių objektyvumu pasižyminčių užsienio istorikų greitai negalėčiau prisiminti. A. E. Sennas šia prasme yra unikali ir labai reikšminga figūra“, – kalba Č. Laurinavičius.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Toks elgesys Palangoje bado akis

Dviratininkų mylimas nuo Palangos iki Šventosios per pušyną vedantis Ošupio takas virto gana pavojinga vieta. Šalia dviračių tako prie pat jūros buvo suformuoti ir privatizuoti sklypai, juose ėmė dygti prabangūs namai ir poilsiavietės bei kempingai, tačiau automobiliai prie valdų galėjo privažiuoti tik dviračių taku.

Kelionės į Turkiją: atgauti visą sumą gali tikėtis tik šeštadienį po pučo neišvykę poilsiautojai

Perversmas Turkijoje ir įvykiai jį numalšinus, prieštaringa informacija iš šios šalies sujaukė atostogas Turkijoje apsisprendusių praleisti Lietuvos žmonių mintis. Nei aiškiau, nei ramiau netapo, kai trečiadienį paskelbta, jog nuo liepos 21 d. ryto trims mėnesiams Turkijoje įvedama nepaprastoji padėtis. Pasak URM, tai reiškia, kad visi asmenys su savimi visuomet privalo turėti asmens dokumentus, šiuo laikotarpiu gali būti nustatyti papildomi apribojimai: keliuose gali būti įkurti laikini patikros postai, atskirose teritorijose gali būti įvedamos komendanto valandos, teisėsaugos institucijos gali imtis papildomų saugumo užtikrinimo priemonių.

STT kritikuoja ministerijos siūlymus dėl papildomų kursų prasižengusiems vairuotojams (8)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kritikuoja Susisiekimo ministerijos siūlymus, kad ir už smulkų pažeidimą pradedantieji vairuotojai turėtų lankyti kursus, tobulinančius vairavimo slidžiame kelyje įgūdžius.

Lygūs ir lygesni: prabangius valdininko namus juosia gėdinga tvora (104)

Karklėje, Pajūrio regioninio parko Karklės etnokultūriniame draustinyje beveik ant pačio jūros kranto stūkso prabangus Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto ir jo žmonos namas. Vis dėlto, nors miesto architektas turėtų puikiai žinoti reikalavimus, kokie statiniai gali stovėti saugomoje teritorijoje, jo tvora, pasak parko atstovų, pažeidžia teisės aktus.

Skurdo ujama pensininkė bėga iš šalies: gėda gyventi tokioje Lietuvoje (1840)

Atėjo laikas, kai iš Lietuvos emigruoja jau ne tik jaunimas, bet ir vyresnio ar net pensinio amžiaus žmonės. Negalėdami oriai gyventi jie pasirenka svečią šalį. Kaip padarė ir keturiasdešimt dvejus metus Kėdainiuose pedagoginį darbą dirbusi L. Ž. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).