Č. Laurinavičius: A. E. Senno rašiniai pakeitė daug stereotipų Lietuvos istorikų darbuose

 (14)
Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.
Česlovas Laurinavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.

„Tai labai nusipelnęs Lietuvai ir jos istorijos mokslui žmogus. Be to, jis buvo tiesioginis gyvosios istorijos amžininkas. Vadinčiau jį Lietuvos mylėtoju.

Žmogus, objektyviai ar subjektyviai priėjęs tokį savo gyvenimo kelią, kurį skyrė modernios Lietuvos istorijai, apšvietos epochos lietuvių likimui. Pradedant XIX a. peripetijomis, baigiant Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino laikais“, – kalba Č. Laurinavičius.

Pasak pašnekovo, istorikai, besidomintys A. E. Senno tyrinėjamu laikotarpiu, neišvengiamai susiduria su jo darbais, straipsniais, kurių įvairiuose leidiniuose yra labai daug.

„Tuos jo darbus iš skirtingų leidinių vertėtų surinkti, tačiau jo palikimas egzistuoja, jis darė, daro ir darys didelę įtaką“, – kalba istorikas.

Didžiausias išskirtinumas – objektyvumas ir kritiškumas

„Nors jo motina – lietuvė, pats save laikė amerikiečiu ir tai jam leido žiūrėti į tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją – tarsi iš šalies, – sako Č. Laurinavičius. – Tai suponavo objektyvumą. Mano supratimu, jo darbams žodis „objektyvumas“ labai tiktų, bet dar yra ir kita sąvoka – „kritiškumas“. Jis savo rašiniais stipriai pakeitė daugybę stereotipų, mitų, kurie egzistavo ne tik lietuvių galvose, bet ir lietuvių istorikų darbuose.“

Tas kritiškas impulsas, pasak pašnekovo, pradžioje taip pat buvo priimamas labai kritiškai, tačiau anksčiau ar vėliau visi buvo priversti sutikti, kad jo teiginiai atitinka tikrovę. Buvo pradėta sekti jo teiginiais, juos tobulinti.

„Daugiau tokių objektyvumu pasižyminčių užsienio istorikų greitai negalėčiau prisiminti. A. E. Sennas šia prasme yra unikali ir labai reikšminga figūra“, – kalba Č. Laurinavičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

S. Skvernelio planas - R. Karbauskis nebeturės kitos išeities (6)

Premjeras Saulius Skvernelis vožtelėjo išrinktajam socialdemokratų pirmininkui Gintautui Paluckui kaip reikiant: jis atsisakė susitikti su naujuoju koalicijos partnerių lyderiu ir, vietoje to, susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.

Vyrų savižudybių rodiklis Lietuvoje - didžiausias Europoje (14)

Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atliktas alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA (Reducing Alcohol Related Harm) rodo, kad kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas - norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos grėsmingus rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos (ES) vidurkį, devynis kartus - Estiją.

Siūloma, kad FNTT direktorių skirtų Vyriausybė, o ne ministras

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas siūlo perleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus skyrimą Vyriausybei. Šiuo metu teisę skirti FNTT vadovą turi vidaus reikalų ministras.

Užsienio lietuviai raginami nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės (50)

Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.

Krematoriumai Vilniuje galės būti už 300 metrų nuo gyvenamųjų namų (24)

Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino penkias teritorijas sostinėje, kur būtų galima statyti krematoriumą - palaikai galės būti deginami ne arčiau nei 300 metrų nuo gyvenamųjų zonų.