Č. Laurinavičius: A. E. Senno rašiniai pakeitė daug stereotipų Lietuvos istorikų darbuose

 (14)
Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.
Česlovas Laurinavičius
Česlovas Laurinavičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.

„Tai labai nusipelnęs Lietuvai ir jos istorijos mokslui žmogus. Be to, jis buvo tiesioginis gyvosios istorijos amžininkas. Vadinčiau jį Lietuvos mylėtoju.

Žmogus, objektyviai ar subjektyviai priėjęs tokį savo gyvenimo kelią, kurį skyrė modernios Lietuvos istorijai, apšvietos epochos lietuvių likimui. Pradedant XIX a. peripetijomis, baigiant Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino laikais“, – kalba Č. Laurinavičius.

Pasak pašnekovo, istorikai, besidomintys A. E. Senno tyrinėjamu laikotarpiu, neišvengiamai susiduria su jo darbais, straipsniais, kurių įvairiuose leidiniuose yra labai daug.

„Tuos jo darbus iš skirtingų leidinių vertėtų surinkti, tačiau jo palikimas egzistuoja, jis darė, daro ir darys didelę įtaką“, – kalba istorikas.

Didžiausias išskirtinumas – objektyvumas ir kritiškumas

„Nors jo motina – lietuvė, pats save laikė amerikiečiu ir tai jam leido žiūrėti į tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją – tarsi iš šalies, – sako Č. Laurinavičius. – Tai suponavo objektyvumą. Mano supratimu, jo darbams žodis „objektyvumas“ labai tiktų, bet dar yra ir kita sąvoka – „kritiškumas“. Jis savo rašiniais stipriai pakeitė daugybę stereotipų, mitų, kurie egzistavo ne tik lietuvių galvose, bet ir lietuvių istorikų darbuose.“

Tas kritiškas impulsas, pasak pašnekovo, pradžioje taip pat buvo priimamas labai kritiškai, tačiau anksčiau ar vėliau visi buvo priversti sutikti, kad jo teiginiai atitinka tikrovę. Buvo pradėta sekti jo teiginiais, juos tobulinti.

„Daugiau tokių objektyvumu pasižyminčių užsienio istorikų greitai negalėčiau prisiminti. A. E. Sennas šia prasme yra unikali ir labai reikšminga figūra“, – kalba Č. Laurinavičius.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Konservatorius A. Navickas seka A. Pitrėnienės pėdomis: klaidos bado akis (114)

Feisbuke išplitęs švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės lankstinukas su klaida žodyje „ačiū“, panašu, ne vienintelis neraštingumo pavyzdys šios rinkimų kampanijos metu. DELFI pasiekė laiškas su konservatoriaus, ilgamečio redaktoriaus Andriaus Navicko reklamine skrajute.

Policija sako pasiekusi rimtų poslinkių tyrime dėl kibernetinių atakų prieš institucijų tinklalapius (1)

Policija teigia pasiekusi rimtų poslinkių ikiteisminiame tyrime dėl plataus masto kibernetinių atakų, šį pavasarį įvykdytų prieš Lietuvos valstybės institucijų tinklalapius.

Prabilo dar vienas brolis iš Komskių šeimos: pateikė tragiškos medžioklės detalių (788)

Antradienį pasieniečių šuns Ramzio nušovimu pasibaigusiai medžioklei vadovavo medžiotojų klubo „Rambynas“ vadas Zenonas Komskis – vienas iš brolių Komskių ketverto. Jis DELFI tvirtino, kad šuo nušautas ne iš piktybiškų paskatų.

Nyderlanduose gyvenantys lietuviai sumišę: gavo tik vieną biuletenį (49)

DELFI gavo skaitytojos laišką, kuriame moteris piktinasi balsavimo užsienyje nesklandumais. Nusprendusi balsuoti paštu ir gavusi reikalingus dokumentus ji apstulbo: voke biuletenio balsavimui vienmandatėje rinkimų apygardoje – nebuvo. Lietuvos ambasada Nyderlanduose jai paaiškino, kad šis biuletenis vėluoja, tačiau rinkėja piktinasi: kaip taip gali būti, ar tai konspiracija? „Gerai, kad aš pastabi ir pasigedau to biuletenio, bet juk dauguma net nepastebės“, – svarsto ji.

„Istorijos detektyvai“. Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 metų Lietuvos? (1)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija, - visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918-1920 metais.