Darbuotojai ruošiasi įspėjamajam streikui. Savo ruožtu L. Kazokienė sako streikui nematanti priežasčių ir mano, kad nemalonę užsitraukė įstaigoje aptikusi nesklandumų.

L.Kazokienė – buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Panevėžio skyriaus pirmininkė. Tačiau jos karjera partijoje ilgai netruko – 2015 m. išrinkta po likvidavimo naujai sukurto Panevėžio skyriaus pirmininke, jau rudenį turėjo pareigas perleisti pavaduotojai Gretai Klidišienei, o galiausiai buvo pašalinta iš partijos. Po šių įvykių mokslų daktarė L. Kazokienė buvo „patraukta“ ir iš Panevėžio mero patarėjos pareigų. L. Kazokienė žiniasklaidai yra sakiusi, kad to paprašė pats R. Karbauskis. Nauju mero patarėju tapo G. Kildišienės klasės draugas.

Darbuotojai mato destrukciją

Savo bėdas PSPC darbuotojai išklojo popieriuje. Raštą, adresuotą socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui bei Valstybinei darbo inspekcijai, pasirašė Paramos šeimai skyriaus bei Vaikų grupinio gyvenimo namų socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai.

Septynių puslapių rašte vardijama daugybė su įstaiga susijusių problemų. Pirmiausia akcentuojama, iki šiol socialiniai darbuotojai dirba padidintu darbo krūviu. Vienam darbuotojai tenka 16-20 socialinės rizikos šeimų. Už papildomus darbus, pavyzdžiui, kolegos vadavimą, ligos atveju darbo krūvis padidėja 100 procentų, tokiu atveju darbuotojui tenka atsakomybė už 30-36 šeimas.

„Šiuo metu Socialinių paslaugų centre vyrauja įtemptas emocinis fonas, mikroklimatas. (...) Deja, į socialinių darbuotojų pastebėjimus, prašymus, argumentus ir dirbant socialinį darbą patiriamus sunkumus yra neatsižvelgiama. Darbo patirtį ir profesionalią poziciją turintiems darbuotojams buvo rekomenduota keisti darbovietę. Vadovas vadovaujasi išankstine nuostata, kuri, mūsų pastebėjimais, yra primesta kitų institucijų, jog Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis nieko nedirba“, – tvirtinama rašte.

Anot kreipimosi, įstaigoje stebimas autoritarinis valdymas vykdant griežtą darbuotojų kontrolę, pasitelkiant į pagalbą toje pačioje darbovietėje dirbančius darbuotojus ir dirbantiems bandomuoju laikotarpiu iškeliant papildomos darbo sąlygas. Taip, teigiama rašte, darbuotojai supriešinami tarpusavyje, vyrauja destrukcija.

Kreipimesi prašoma įvertinti Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorės kompetenciją eiti užimamas pareigas, inicijuoti psichologinio darbuotojų mikroklimato vertinimą, numatyti ir skirti lėšas socialinių darbuotojų (padėjėjų) atlygiui padidinti ir už padidintą darbo krūvį apmokėjimą. Taip pat prašoma sudaryti sąlygas dirbti gerbiant darbuotojų garbę ir orumą, komunikuojant ir palaikant kontaktą su įstaigos darbuotojais, vadovaujantis bendražmogiškomis vertybėmis ir etikos normomis.

Prireikė skubios medikų pagalbos

PSPC profsąjungos pirmininkė, Vaikų globos skyriaus vadovė Irina Tvarijonienė DELFI aiškino, kad keletas darbuotojų dėl įtampos išėjo iš darbo. Daug darbuotojų esą mąsto apie išėjimą ir ieškosi kito darbo. I. Tvarijonienės teigimu, dėl įtampos darbe jau teko kviesti medikus.

„Greitoji medicinos pagalba buvo atvykusi du kartus, teikė pagalbą skirtingiems darbuotojams – šią ir praėjusią savaitę. Po pokalbių žmonės neišgali, tokia jų psichologinė reakcija, vienai moteriai apsvaigo galva, kitai irgi pasidarė bloga“, – aiškino I. Tvarijonienė.

Ji, būdama profsąjungos vadovė, taip pat sako jaučianti spaudimą.

„Nuolatinė kontrolė, pastabos, nuostatų keitimas. Kiekvienas mano sprendimas komentuojamas, argumentuojamas, kai kuris paneigiamas. Buvo atvejis, kada per tris dienas gavau septynis raštus pasiaiškinti, vieną pastabą, tai labai trukdo susikaupti tiesioginiam darbui“, – kalbėjo pašnekovė.

I. Tvarijonienės aiškinimu, viskas prasidėjo praėjus mėnesiui pusantro po to, kai G. Kazokienė tapo vadove.

Pasiryžę streikuoti

Trečiadienį PSPC darbuotojai ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos atstovai susitiko su miesto meru R. Račkausku ir informavo renkantys parašus dėl streiko pradžios.

„Nuotaikos pas žmones kovingos, meras paprašė, kad dar kartą sudarytume taikinamąją komisiją, to administracija nebuvo sutikusi padaryti. Mes ruošiamės mitingui prie savivaldybės ir įspėjamajam streikui“, – DELFI sakė Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas.

Arvydas Dambrauskas

A. Dambrausko teigimu, su juo susitikusi direktorė L. Kazokienė gynėsi, kad įstaigoje nėra profsąjungos, vėliau laiku neatsakė į raštus, atsisakė sudaryti taikinamąją komisiją. „Absurdai, tai tiesiog tyčiojimasis iš žmonių“, – apibendrina profsąjungos vadovas. Jis piktinosi, kad spaudžiama profsąjungos pirmininkė I. Tvarijonienė per vieną dieną turėjo rašyti penkis pasiaiškinimus.

Ketvirtadienį nuspręsta gegužės 26 d. surengti įspėjamąjį 2 valandų streiką.

L. Kazokienė: viskas prasidėjo dėl atostogų

Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė L. Kazokienė DELFI sakė kreipimosi teksto nemačiusi.

„Kad būtų streikas, tam turi būti pagrindas. Aš visada esu atvira deryboms, bendradarbiavimui su profsąjungomis, su darbuotojais, esu ne vieną kartą sakiusi, kad mano durys visada atviros, prašom ateiti ir šnekėtis, kas kelia nerimą, kas domina“, – kalbėjo L. Kazokienė.

Jos nuomone, esmė slypi truputėlį kitur. „Atėjau kaip naujas vadovas ir man buvo įdomu sužinoti situaciją, identifikuoti stipriąsias įstaigos puses ir problemas. O tam reikia ne tik stebėti situaciją, klausytis neformalių dalykų, bet reikia ir dokumentus pažiūrėti, su darbuotojais bendradarbiauti ir su klientais pakalbėti“, – aiškina L. Kazokienė.

Lina Kazokienė
Ji sakė lankiusis socialinės rizikos šeimose, kad galėtų gauti informaciją ir priimti objektyvius sprendimus. Pašnekovė sako negalinti pro pirštus žiūrėti į informaciją, kurią gauna iš vaikų ir kitų socialiai pažeidžiamų klientų.

L. Kazokienės aiškinimu, pavykę užčiuopti tam tikrų nesklandumų ir tai galėję patikti ne visiems. Vadovės aiškinimu, galutinio rezultato dar nėra – kol kas išaiškėjo tik „fragmentiniai dalykai“. Esą gerai dirba visi skyriai, išskyrus jautriausius – darbo su socialinės rizikos šeimomis bei Vaikų grupinio gyvenimo namų.

L. Kazokienė neatmeta, kad darbuotojų nepasitenkinimas kilo ėmusis pertvarkos. Ji stebisi, kad vos pradėjus darbą, pirmiausia prisistatė ne vietinė profsąjunga, o Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos atstovai.

Per 100 darbuotojų įstaigai vadovaujanti L. Kazokienė sakė nežinanti, kad medikų pagalbos porai darbuotojų prireikė po pokalbio su ja. Ji patvirtino, kad profsąjungos lyderė I. Tvarijonienė yra gavusi nuobaudą, tačiau ši esą esanti „objektyvi, susijusi su aplaidžiu dokumentų tvarkymu“.

Darbuotojų nepasitenkinimą L. Kazokienė aiškina pajutusi jau tada, kai reikėjo tvirtinti darbuotojų atostogų grafikus: vienu metu iš 14 atostogauti norėjo 9. Direktorė paprašė susitarti ir susikeisti, nes darbai neturi sustoti.

Antras dalykas, aiškina ji, susijęs su darbo laiku: L. Kazokienė pageidavo, kad socialiniai darbuotojai dirbtų ne tik nuo 8 iki 17 val. Vieną kartą per savaitę esą geranoriškai paprašyta pakeisti darbo laiką ir dirbti nuo 10 iki 19 val., mat darbo valandų metu įmanoma aplankyti ne visas šeimas. Su tuo, tvirtina L. Kazokienė, geranoriškai sutiko ne visi.