Patyrusios žurnalistės teigimu, „Didysis lokys“ („Big bear“, Rusijos pravardė Vakarų pasaulyje – K.V.) grįžo. Rusijos valdžia tuo džiaugiasi. Jie vėl laikomi „Grėsme nr. 1“ Vakarams. Bet Baltijos šalims, tarp jų ir Lietuvai, ji rekomenduoja išlikti šaltų nervų: „Netikiu, kad Putinas puls Europos Sąjungos šalį. Net ir jam tai būtų per daug pavojinga.“

Į jos žodį verta įsiklausyti. A. Ferris-Rotman Rusija domisi daugiau nei du dešimtmečius – nuo tada, kai dar būdama paauglė Amerikoje, savarankiškai pradėjo mokytis rusų kalbos. Londono universitete ji baigė Rusijos studijas, vėliau gyveno tiek Maskvoje, tiek Šiaurės Rusijoje esančiame Petrozavodsko mieste.

Dirbdama „Reuters“ korespondente Maskvoje, ji paviešino istorijas apie heroino priklausomybės mastus šalyje, augančią islamizmo grėsmę, analizavo Rusijos politikos, žmogaus teisių, meno padėtį.
"Reuters" korespondente Maskvoje dirbusi Amie Ferris-Rotman

Vienam įtakingiausių Amerikos žurnalų „The Atlantic“ ji rašė apie Rusijos karo Ukrainoje padarinius – surusintą vadinamąją „Donecko Liaudies respubliką“, potrauminį Sloviansko gyventojų šoką, Ukrainos žydų likimą. Žurnalistės straipsniai taip pat buvo išspausdinti prestižiniuose leidiniuose „Foreign Policy“, „Haaretz“, „The Huffington Post“.

Rudenį A. Ferris-Rotman vėl grįžta į Rusiją: dirbs amerikiečių „The Wall Street Journal“ korespondente Maskvoje.

A. Ferris-Rotman yra dirbusi dešimtyje šalių, tarp jų – Afganistane, Pakistane, Čečėnijoje. Ji vykdo vadovauja projektui „Sahar Speaks!“, kurio dėka pirmosios Afganistano žurnalistės-moterys išspausdino savo medžiagas Vakarų žiniasklaidoje.

Su žurnaliste DELFI susitiko Helsinkyje, čia vykusiuose tarptautinio ES projekto „Žiniasklaida vystymuisi“ („Media4Development“) mokymuose. Išlikdama kritiška tiek Rusijos, tiek Vakarų politikai A. Ferris-Rotman pateikia savo požiūrį į, atrodo, amžiną Rusijos ir Vakarų konfliktą.

– Ko vakariečiai nesupranta apie Rusiją?

To, kad Rusija yra visiškai kitokia nei Vakarų pasaulis. Tai beprotiška, beprotiška vieta.

Visų pirma, vakariečiams reikia suprasti, kad Rusijos valdžia nėra Rusijos žmonės. Akivaizdu, kad Rusijos valdžia yra labai priešiška savo pačios žmonėms ir šalims, esančioms aplink Rusiją. Toks yra Kremlius, toks yra Putinas.

Bet Rusijos žmonės – visai kas kita. Jie išgyveno neapsakomas bėdas. Kaimyninės šalys tai ne visada suvokia. Baltijos šalys kentė nuo Rusijos, to niekas nekvestionuoja. Bet rusai nuo Rusijos valdžios kentė taip pat. Dauguma žmonių gulaguose buvo rusai. Sovietų Sąjungos žlugimas labiausiai nuskurdino būtent rusus.

Taip gyvendami Rusijos žmonės išsiugdė fantastišką humoro jausmą. Jei leisi laiką su rusais, jie su tavimi nekalbės apie politiką, nejaus tau neapykantos, kad esi iš Vakarų. Jie labai žmoniški ir pilni gyvenimo.
Mes grįžome į 70-uosius. Putinas dėl to džiūgauja. Jis didžiuojasi, kad atsidūrė ant kiekvieno Vakarų žurnalo viršelio, kad apie jį rašo visi laikraščiai. Jis turbūt galvoja, kad Rusija vėl yra didi galia, nes viskas grįžo į senuosius laikus. Ir vėl jie yra „Grėsmė nr. 1“.

Šiuo metu Vakaruose visi yra apsėsti Rusijos. Suomija mano, kad gali kilti naujas karas. Baltijos šalys taip pat. Britanija, Amerika visi tik ir kalba: „O siaube, RUSIJA!“

Esminis dalykas, kurio Vakarų pasaulis nesupranta apie Rusiją yra tai, kad ji iš imperijos, kėlusios rimtą grėsmę Amerikai, tapo niekuo. Tai įvyko prieš 25 metus, bet tai nėra daug. Mums gali atrodyti, kad tai yra ilgas laiko tarpas, bet valstybei tai nėra daug.

Dabar „Didysis lokys“ grįžo. Jis plečia savo teritoriją ir yra be galo agresyvus. Kodėl Rusijos valdžia taip elgiasi? Todėl, kad niekas iki tol jų nevertino rimtai. Dabar kuo agresyvesnius žingsnius Rusija žengia, tuo rimčiau Vakarų pasaulis į ją žiūri.

Mes grįžome į 70-uosius. Putinas dėl to džiūgauja. Jis didžiuojasi, kad atsidūrė ant kiekvieno Vakarų žurnalo viršelio, kad apie jį rašo visi laikraščiai. Jis turbūt galvoja, kad Rusija vėl yra didi galia, nes viskas grįžo į senuosius laikus. Ir vėl jie yra „Grėsmė nr. 1“.

– Rusijos baimė juntama ir Baltijos šalyse. Po Krymo aneksijos Lietuvoje pradėta kalbėti, kad Lietuva gali būti kita. Ar manote, kad tai gali atsitikti?

Tai, kas įvyko Ukrainoje, buvo didžiulis šokas. Nemaniau, kad kada nors Rusijos valdžia nueis taip toli.

Bet, kalbant apie Baltijos šalis, manau, kad yra daug nepamatuotos panikos. Netikiu, kad Putinas puls Europos Sąjungos šalį, tikrai netikiu. Net jei jis tai darytų sakydamas, kad nori „apsaugoti rusus“, kurie gyvena Lietuvoje, Estijoje ar Latvijoje. Manau, kad net ir jam tai būtų per daug pavojinga.

Suprantu, kodėl Baltijos šalys yra persigandusios. Jos 50 metų buvo okupuotos sovietų. Bet manau, kad Ukrainos situacija yra kitokia. Baltijos šalys niekada nebuvo „Mamos Rusijos“ dalimi. Čia buvo kitos imperijos.

Tuo metu Ukraina yra labai glaudžiai susieta su Rusijos pasaulėvaizdžiu. Ukraina buvo Rusijos sostinė – Kijevo Rusios laikais. Dinamika čia visai kitokia nei Baltijos šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos Sąjungos dalis. Jos buvo Vakaruose jau prieš dešimtmetį.
Netikiu, kad Putinas puls Europos Sąjungos šalį, tikrai netikiu. Net jei jis tai darytų sakydamas, kad nori „apsaugoti rusus“, kurie gyvena Lietuvoje, Estijoje ar Latvijoje. Manau, kad net ir jam tai būtų per daug pavojinga.

Iš Ukrainos istorijos supratau, kad Rusija yra pilna siurprizų. Bet kas yra įmanoma. Bet aš tiesiog nemanau, kad Rusija galėtų įsiveržti į Baltijos šalis. Tai būtų absoliuti tarptautinė katastrofa.

– Kokiomis aplinkybėmis tai galėtų atsitikti?

Vienintelė aplinkybė, kurią matau – jei kažkas nutiktų vykdant „karinius žaidimus“, kurie dabar vyksta Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, jeigu raketa, lėktuvas ar sraigtasparnis nelegaliai įskristų į Rusijos oro erdvę – Lietuva juk turi sieną su Kaliningradu. Tai galėtų būti panaudota kaip priežastis. Putinas yra padaręs tai anksčiau.

Bet vėl – nemanau, kad tai galėtų atsitikti. Suprantu, kodėl Baltijos šalys bijo. Jos yra mažos, jos žino, ką Rusija gali.

Bet kad kas nors tokio įvyktų, Putinas turėtų būti patekęs į desperatišką situaciją. Tai tiesiog būtų kvailas, labai kvailas žingsnis.

Ukraina nebuvo kvailas žingsnis – žiūrint iš Putino pasaulio supratimo taško, jį galima paaiškinti. Įėjimas į Baltijos šalis būtų tragedija. Amerika Rusiją visiškai izoliuotų, Europa padarytų tą patį.

– Ar įmanoma, kad Rusija ir Vakarai eitų išvien? Ar jų konfliktas yra užprogramuotas?

Tikiuosi, kad ne. Rusijos ir Amerikos draugystė pasauliui yra būtina. Jei jiedu veiktų išvien, būtų galima nuveikti labai daug. Jei Rusija ir Amerika būtų kalbėjęsi, Sirijos klausimą būtų buvę galima išspręsti visiškai kitaip. Įsivaizduokit, kaip būtų galima kontroliuoti opiumo ir heroino gamybą – Rusija ir Amerika yra vienintelės šalys, kurios su tuo kovoja. Amerikos susitarimas su Iranu galiausiai įvyko, nes Obama pamatė jame šiokios tokios logikos. Rusija to siekė dešimtmečius.

Jiedu turi bendradarbiauti. Kiekvienas vakarietis, gyvenantis Rusijoje, įskaitant diplomatus, nori, kad Rusija būtų mūsų pusėje. Pasaulis yra geresnis, kai Rusija, Amerika ir Europa yra draugai.

Bet taip pat matau, kad Rusijos žmonės dažnai būna vakariečių įskaudinti. Pavyzdžiui, net liberalūs rusai buvo labai nuliūdinti Vakarų reakcijos į Sočio olimpiadą. Visi iš Rusijos juokėsi. Kad ir ką žmonės galvotų apie Rusiją, tai yra pakankamai skurdi šalis – nors ir turinti daug naftos. Jie stengėsi surengti žaidynes taip gerai, kaip tik gali – bet sulaukė daugybės pajuokų.

Vakarų žurnalistai Tviteryje dalinosi įrašais su žyme #onlyinsocci („Tik Sočyje“). Jie juokėsi iš gatvėse vaikštančių benamių šunų, iš to, kad visi geria alkoholį, kad neveikia tualetai. Žinoma, tai buvo kvaila ir juokinga. Žinoma, Olimpiada buvo surengta esant didžiuliams korupcijos mastams. Tai juk Rusija. Bet žmonės Rusijoje, tai matydami, jautėsi sugniuždyti.
Rusijos žmonės dažnai būna vakariečių įskaudinti. Pavyzdžiui, net liberalūs rusai buvo labai nuliūdinti Vakarų reakcijos į Sočio olimpiadą. Visi iš Rusijos juokėsi.

Turiu draugę, Juliją Joffi, Rusijos-žydę, kuri būdama aštuonerių pabėgo iš Sovietų Sąjungos ir persikraustė į Ameriką. Ji yra labai kritiška Rusijos valdžios atžvilgiu. Bet net ji parašė straipsnį į „The New Republic“, sakydama: „Gal nusiraminkime. Tiesą sakant, tai buvo tikrai žiauru.“

Pamenu Olimpiados atidarymo ceremoniją. Buvo parodyta Rusijos istorija per 15 minučių. Pradėta viduramžiais, tada pereita į industrinio perversmo laikus, sovietų laikus, parodyti garsiausi rašytojai ir t.t. Londono olimpiados organizatoriai padarė tą patį: parodė Britanijos istoriją per 15 minučių. „The New York Times“, kuriuos aš gerbiu, antraštėje apie Sočį parašė: „Rusija pristatė šalies istoriją Olimpiados atidarymo ceremonijoje, bet trūko Stalino gulagų.“

Žinoma, kad trūko! Bet ar Londono olimpiados organizatoriai buvo kritikuoti, kad neparodė Britanijoje buvusios vergijos? Tai didžiulė Britanijos istorijos dalis. Kinijos olimpiada buvo prieš ketverius metus – reakcijos taip pat buvo kitokios.

Nenoriu, kaip daug kas Rusijoje, užsiimti „whataboutismu“: „Nežiūrėkit į mus, pažiūrėkit, ką jie daro, o ką jie daro...“ Bet noriu pasakyti, kad Vakarų žiniasklaidoje egzistuoja išankstinis nusistatymas kalbant apie Rusiją. Manau, kad tai yra nesąžininga.

– Ar tikite, kad Rusija gali tapti demokratiška šalimi?

Nemanau, kad Rusija greitu laiku gali tapti europietiško tipo demokratija. Ir tai yra liūdna. Liūdna dėl ten gyvenančių žmonių. Nes jie turi daug ką pasiūlyti. Jie labai išsilavinę, protingi, turi resursų, yra sukūrę puikių išradimų. Jie turėtų būti demokratiški. Bet nematau aplinkybių, kad tai įvyktų. Jie turėjo šansą 90-aisiais, bet sutrukdė korupcija ir Jelcino alkoholizmas.
Medvedevui tapus prezidentu buvo daug nuoširdžios vilties. Tada vienu metu vyko daug dalykų: technologinė pažanga, diskusijos dėl žodžio laisvės, pilietinių teisių. Viskas staiga sužydėjo. Bet tai atsitiko ne dėl paties Medvedevo.
Jie turėtų būti demokratiški. Bet nematau aplinkybių, kad tai įvyktų. Jie turėjo šansą 90-aisiais, bet sutrukdė korupcija ir Jelcino alkoholizmas.

Kalbant apie jį, mes lig šiol nežinome, kas atsitiko. Nuolat kalbu apie tai su diplomatais. Dalis jų sako, kad „Medvedevas buvo tikras. Jis buvo „mūsų pusėje“. Bet dabar matai Medvedevą ir jis – tarsi mažas šuniukas greta Putino. Galbūt viskas buvo tik žaidimas. Manau, kad žaidimo elementas ten tikrai buvo.

– Kaip žurnalistė, ką manote apie „Russia Today“ arba RT, Rusijos vyriausybės finansuojamą ir kontroliuojamą žiniasklaidos kanalą? Kaip paaiškintumėte, kad į jo laidas noriai eina dalis liberalių Vakarų intelektualų?

RT yra baisu. Yra ir dar viena neseniai sukurta naujienų agentūra „Sputnik“, tarsi kita RT versija. Europoje ji labai populiari – kaip ir RT.

Jokios paslapties, kad RT yra kontroliuojama Rusijos vyriausybės. Bet yra daugybė vakariečių, kurie nekenčia Vakarų. Daugybė žmonių nekenčia amerikietiško kapitalizmo, neoliberalaus kapitalizmo, kuris, mano manymu, yra labai bjauri kapitalizmo forma. Nors Rusija turi savų blogių, vakariečiams, ieškantiems naujų namų, Rusija atrodo patraukli vieta.

Žmonės, kuriuos suranda RT, yra senamadiški leftistai ir socialistai. Juos surasti labai lengva. Pati juos esu sutikusi. Jie nėra pamišę ir jiems nėra mokama iš Rusijos valdžios kišenės, kad ir kaip Baltijos šalys ar Ukraina norėtų tuo tikėti. Jie yra maža, bet girdima grupė, kuriai norisi atakuoti Amerikos politiką ir europietišką gyvenimo būdą.
Yra daugybė vakariečių, kurie nekenčia Vakarų. Daugybė žmonių nekenčia amerikietiško kapitalizmo, neoliberalaus kapitalizmo, kuris, mano manymu, yra labai bjauri kapitalizmo forma.

Bet supraskit mane teisingai. Manau, kad RT yra siaubinga. Bet tuo pat metu nemanau, kad neoliberalus kapitalizmas yra gera idėja. Nemanau.

– Kodėl Putinas toks populiarus Rusijoje?

Jis kuria asmenybės kultą – panašiai, kaip darė Stalinas. Tai labai pavojinga, nes žmonėms yra plaunamos smegenys. Visos „Levada“ apklausos – aš jomis netikiu. Anot jų, dabar Putiną palaiko 95 proc. Rusijos gyventojų. Akivaizdu, kad tai nėra tiesa. Niekas Rusijoje nėra patikima, kalbant apie oficialias apklausas.

Bet manau, kad jis tikrai yra populiarus. Rusai mėgsta „stiprią ranką“. Daugybė jų galvoja, kad Stalinas buvo geriausia, kas kada nors buvo atsitikę. Daugybė. Kita vertus, bus tikrai įdomu stebėti, kaip ilgai Putino populiarumas laikysis.

– Ar matote pabaigą Ukrainos-Rusijos konflikte?

Skaudu tai pasakyti, bet nemanau, kad Ukraina kada nors bus tokia, kokia buvo. Ji pasikeitė amžiams. Rytai niekada nebus Ukrainos dalimi, bent jau ne per ateinančius 20 metų. Nebent Kijeve atsirastų prorusiška valdžia, bet nematau, kad tai įvyktų. Ukraina yra neturtinga ir velniškai korumpuota.
Žmonės, kuriuos suranda RT, yra senamadiški leftistai ir socialistai. Juos surasti labai lengva. Pati juos esu sutikusi. Jie nėra pamišę ir jiems nėra mokama iš Rusijos valdžios kišenės, kad ir kaip Baltijos šalys ar Ukraina norėtų tuo tikėti.

Žinoma, Rusija pasistengė geriausiai kaip tik gali, kad situacija pasiektų tokį tašką. Jiems gera žinoti, kad Ukraina dabar nebus sėkminga.

Dabartinė vyriausybė yra geresnė už Janukovyčiaus – bet ką padarė Porošenko? Žmonės Vakaruose prarado susidomėjimą. Jungtinei Karalystei konfliktas visiškai neįdomus. Niekas Ukraina nebesidomi – ir Rusija tai matydama džiaugiasi. Tai bus dar vienas įšaldytas karinis konfliktas