Jo teigimu, nuo pat įsikūrimo pradžios tarnybai tekdavo sena technika, ginklai, jos poreikiai būdavo tenkinami 15-20 procentų.

„Kiek rašiau, man sakė, kad nėra pinigų. Aš prašydavau minimaliai, iš to minimumo man skirdavo po 15-20 proc., ne daugiau“, - antradienį BNS sakė dabar pensijoje esantis S.Madalovas.

„Aišku, prašėme. Kiekvienais metais. Matote, aš nesu „nachalas“, aš negaliu paimt už gerklės savo vado ir jį šantažuoti: jeigu tu neduosi, aš netarnausiu. Aš aiškinu geranoriškai. (...) Nesu šantažistas, negaliu šantažuoti“, - teigė jis.

Buvęs vadas provokacija vadina kaltinimus, kad VST esama Lietuvai nelojalių žmonių, kad kai kurie pareigūnai konflikto atveju gali atsukti ginklą prieš šalies piliečius.

PIRMIEJI GINKLAI - MEDINIAI MULIAŽAI

Pasak S.Madalovo, vadinamasis pirmasis pulkas arba vidaus tarnybos dalinys, turėjęs iš sovietų perimti įkalinimo įstaigų apsaugą, pradėtas kurti praktiškai be jokio materialinio pagrindo.

Dalinys įkurtas nešildomose Pravieniškių kolonijos patalpose, jam skirta viena transporto priemonė - raudoni „žiguliai“, o ginklus kariai pasidarė patys, pasakojo buvęs vadas.

„Neturėjome nei kareivinių, nei ginkluotės. Nešildomose patalpose be karšto vandens. Patys pasidarėme muliažus - medinius automatus. Tokiu būdu pradėjome dirbti“, - BNS sakė jis.

Vėliau dalinys gavo šimtą rusiškų automatų „Kalašnikov“, 1992 metų pabaigoje sulaukė per 2 tūkst. „Kalašnikov“ automatų.

„Jeigu mums neduoda kitokių, ką aš galiu padaryt?“ - klausė S.Madalovas.

Pasak jo, dabar VST konvojavimo kuopos, specialiojo būrio kariai turi šiuolaikinius vokiškus automatus, o apsaugos padaliniams jų nupirkti nebuvo galimybės.

„Pagal galimybes, kiek turėjome pinigų, mes ieškojome galimybių normaliai apginkluoti. Šiandien vykdyti tarnybą pilnai užtenka (ginklų)“, - tvirtino buvęs vadas.

Kadangi transporto priemonių, S.Madalovo teigimu, niekas neketino duoti, iš pradžių jie pigiai pirko nurašytų rusiškų sunkvežimių ZIL, URAL.

„Transporto neturėjome ir niekas mums nesirengė jo duoti. Tada mes pigiai pirkome nurašyto sovietinio transporto, suremontavo ir tą transportą naudojome. Didžioji jo dalis liko ir dabar. Turėjome penkis ZIL ir du URAL, vieną URAL mums dovanojo kardinolas Vincentas Sladkevičius. Po to Finansų ministerija dovanojo šarvuotį. Tokiu būdu sukūrėme savo organizaciją. Tada buvo sunku. Su pinigais visiems buvo laibai sunku tuo momentu“, - prisiminė S.Madalovas.

„Dabar lengva pasakyti - nėra transporto, nėra dėl to, kad nebuvo pinigų. Karininkas - žmogus, kuris tarnauja Tėvynei. Mano Tėvynė dabar Lietuva, aš tarnavau 25 metus Lietuvai, aš neturiu teisės šantažuoti tos Lietuvos, aš privalau pagal savo galimybes tarnauti. (...)Kokios buvo galimybės pagerinti, mes padarėme“, - sakė generolas.

ČIA LIETUVA, NE ZIMBABVĖ

Anot jo, finansinė injekcija pulkui skirta 1999 metais, kai sprogo dujų katilas ir maistą kariams imta gaminti lauko virtuvėse. Tai pamatęs tuometinis vidaus reikalų ministras Česlovas Blažys nurodė skubiai skirti I-ajam pulkui 2 mln. litų.

„Su pinigais visuomet buvo sunku. Rašo, kad pinigus naudojau savo tikslams. Savo tikslams - neįmanoma. Čia Lietuva, čia ne Zimbabvė. Lietuvoje nuo 1991 metų tikrai buvo tvarka. Kasmet mus tikrino. Jeigu norėdavai pakeisti biudžeto eilutę, turėdavai pranešti ministrui“, - tvirtino S.Madalovas, atsakydamas į naujienų portale delfi.lt naujo VST vado išsakytus priekaištus.

Jo teigimu, nelegalaus orkestro VST nėra. Buvęs vadas neneigia, kad orkestras buvo, tačiau 2002 metais buvo panaikintas.

„Bet tie vyrukai liko, jie tarnauja konvojuje, apsaugoje, paieškoje. Šiek tiek mažiau tarnauja, tą pripažįstu“, - BNS sakė S.Madalovas.

NELOJALIŲ ŽMONIŲ NIEKADA NEBUVO

Buvęs VST vadas provokacija vadina teiginius, kad dalis tarnybos karių yra nelojalūs Lietuvai ir net prieš jos žmones gali nukreipti ginklus.

„Tokių karių pas mus nėra ir niekada nebuvo. Čia yra savotiška provokacija. Jeigu atsirado, tai tyčia, kad pakenktų mūsų tarnybai“, - BNS sakė S.Madalovas.

„Iš kur ištraukė, neįsivaizduoju. Parašyti galima bet ką ir pasakyti galima bet ką“, - svarstė jis.

Naujasis VST vadas Ričardas Pocius interviu DELFI pareiškė, kad „čia yra nelojalių tarnybai, nelojalių valstybei žmonių. Net neabejoju, kad dalis jų, jei duosime jiems ginklus, karo atveju tuos ginklus atsuks prieš mus. Tačiau nelojalių valstybei žmonių yra ir ne tik mūsų tarnyboje.“

Jo teigimu, VST Vilniaus dalinyje tarnauja 49 proc. kitataučių. Pasitaiko tokių, kurie savo paskyrose socialiniuose tinkluose puikuojasi nuotraukomis, kuriose įsiamžinę vilkėdami Rusijos kariuomenės desantininkų uniformas, o po tokiomis nuotraukomis parašyta: „Svarbiausia atsilaikyti, kol mūsiškiai ateis“.

S.Madalovas neigė ir tvirtinimus, kad kai kurie pasitarimai VST vykdavo rusų kalba.

„Tokio nebuvo nė vieno atvejo. (...) Niekada nebuvo pasitarimų rusų kalba. Kam čia šovė į galvą tai pasakyti? Jeigu tai būtų buvę, seniai apie tai būtų parašyta“, - teigė jis.

NENORĖJO, KAD ANŪKAS IŠVYKTŲ DIRBTI Į ANGLIJĄ

Kalbėdamas apie giminaičių ir draugų įdarbinimą buvęs VST vadas tvirtino daugelį jų pats įkalbėjęs ateiti į tarnybą, nes trūko darbuotojų.

Pasak S.Madalovo, dabartinis jo žentas Donatas Stašys su pirmaisiais šauktiniais tarnauti į vidaus tarnybos dalinį atėjo 1991 metais. Su jo dukra susituokė 1998 metais.

„1992 metais dirbo penkios moterys, o mums reikėjo per 30. Paprašiau savo dukters, kad laikinai ateitų padirbėti. 1993 metais pakviečiau savo žmonos seserį, ji tarnavo KPP (kontrolės ir praleidimo poste). (...) Eiliniais priimdavau, jie visi tarnavo, kaip jiems priklauso“, - tvirtino buvęs VST vadas.

„Anūką priverčiau ateiti eiliniu kareiviu, nes jis norėjo išvažiuoti į Angliją dirbti. Aš nenorėjau, kad iš Lietuvos išvažiuotų geras jaunimas, dėl to buvo priimtas“, - tikino pašnekovas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) rugsėjį nusprendė, jog buvęs VST vadas S.Madalovas pažeidė įstatymą spręsdamas sau artimų asmenų tarnybos eigos klausimus.

VTEK tyrė vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio kreipimąsi. Ministerija VTEK nurodė, kad pastaruosius trejus metus S.Madalovas nenusišalino spręsdamas sau artimų asmenų tarnybos klausimus – priiminėjo savo dukrai, anūkui, žentui, žento seseriai, dukterėčiai, dukterėčios dukrai ir dukterėčios sūnui palankius sprendimus: skyrė jiems premijas, suteikė aukštesnes kvalifikacines kategorijas bei tarnybos laipsnius, perkėlė į kitas pareigas.

KURTI TARNYBOS LIETUVOJE - IŠ UZBEKISTANO

S.Madalovas - čečėnų kilmės buvęs sovietų kariuomenės karininkas, tarnavo sovietų kariuomenės daliniuose, dislokuotose Lietuvoje. 1986 metais jis nusprendė pasitraukti iš sovietinės kariuomenės, kadangi prasidėjo Tbilisio, Uzbekistano, Tadžikistano įvykiai, galėjo kilti pilietinis karas, o jis sakė nenorįs dalyvauti pilietiniame kare. Dėl to S.Madalovui buvo iškelta baudžiamoji byla, 3,5 mėnesio jis praleido ligoninėse.

Kurį laiką S.Madalovas buvo išvykęs į Uzbekistaną, kur pradėjo verslą. Grįžti į Lietuvą ir joje dirbti įkalbėjo tuometinis vidaus reikalų viceministras Arvydas Svetulevičius, 1991 metais pasiūlęs kurti vidaus tarnybos pulką Kaune ir jam vadovauti. 1991-2007 metais S.Madalovas buvo Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vadas, 2007-2015 metais - Viešojo saugumo tarnybos vadas.