Kol kas nėra aišku, kokia konkreti pozicija jam būtų patikėta.
Kaip skelbiama partijos pranešime spaudai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimu A. Abromavičius sutiko prisijungti prie formuojamos būsimos TS-LKD vyriausybės komandos.
„A. Abromavičiaus sėkminga ir pasaulyje plačiai vertinama patirtis krizės ir karo sąlygomis reformuojant Ukrainos ūkį yra ypač vertinga. Todėl džiaugiamės, kad A. Abromavičius sutiko ją pritaikyti ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje, dirbdamas naujai formuojamos TS-LKD būsimos vyriausybės komandoje. Lietuvoje taip pat turime didelių iššūkių su neefektyviai ir neskaidriai veikiančiomis valstybės įmonėmis, kur reikalinga tvirta valia, aukščiausios kompetencijos ir atsparumas interesų grupių spaudimui“, - teigia G. Landsbergis.
Pasak G. Landsbergio, šiuo metu formuojamos būsimos TS-LKD vyriausybės kandidatų komandos galutinė sudėtis bus pristatyta rugsėjį.
„Esu Ukrainos ir Lietuvos patriotas, todėl norėčiau savo patirtį, vykdant dideles ekonomikos modernizavimo ir skaidrinimo reformas, pritaikyti ir Lietuvoje. Nors Lietuva yra gerokai toliau pažengusi nei Ukraina, tačiau norint sėkmingai konkuruoti globaliame pasaulyje ir neatsilikti nuo artimiausių kaimynų, būtina sparčiau judėti į priekį. Kaip ir Ukrainoje, noriu dirbti su nauja karta, vakarietiškos patirties žmonėmis, kad galėtume padaryti reikšmingų darbų ne siauroms interesų grupėms, bet visai visuomenei“, - partijos pranešime spaudai cituojamas A. Abromavičius.
Turi ir Lietuvos, ir Ukrainos pilietybę
Apie savo atsistatydinimą iš Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministrų A. Abromavičiaus pranešė vasario pradžioje, pareikšdamas, kad negali būti „širma korupcijai“, žlugdančiai jo pastangas atgaivinti karo nuniokotos Ukrainos ūkį.
Vien savo ministerijoje jis atleido kone pusę darbuotojų, mažindamas etatų skaičių nuo 1200 iki 600. Tarptautinės bendruomenės A. Abromavičius buvo įvertintas kaip vienas geriausių visų laikų Ukrainos ekonomikos ministrų.
A. Abromavičius šiuo metu turi ir Lietuvos, ir Ukrainos pilietybę. Turėdamas dvigubą pilietybę A. Abromavičius kol kas negali kandidatuoti Seimo rinkimuose ir būti prisaikdintas ministru, nes Seimo narys ar ministras privalo prisiekti Seime.
Remiantis Lietuvos teisės aktais ir 1998 m. Konstitucinio Teismo nutarimu, asmuo, susijęs priesaika su kita valstybe, negali tapti Seimo nariu ar ministru.
„1998 m. Konstitucinio Teismo nutarimas kalba apie Seimo nario priesaikos reikšmę. Nutarime pasakyta, kad asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę, negali būti renkamas Seimo nariu, nes Konstitucija reikalauja duoti priesaiką Lietuvos valstybei. Pasižiūrėkime į 93 Konstitucijos straipsnį: ten irgi parašyta – ministrai pradėdami eiti pareigas turi prisiekti. Vadinasi, jeigu būtų aiškinama, kad ministras galėtų turėti kitos valstybės pilietybę (jis būtų susijęs lojalumo ryšiais su kita valstybe) ir duotų priesaiką Lietuvos valstybei, tai kiltų abejonių dėl priesaikos tikrumo – kuri priesaika yra tikroji. Remiantis šiomis dviem Konstitucijos nuostatomis aš manau, kad asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, negali užimti ne tik ministro pareigų, bet ir visų pareigų, kurios susijusios su Konstitucijoje numatyta priesaika“, - yra aiškinęs Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
DELFI primena, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra trečia populiariausia partija Lietuvoje. Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus" liepos mėnesio duomenimis, už konservatorius balsuotų 10,8 proc. rinkėjų.
Konservatorių lyderiu G. Landsbergiu, remiantis tyrimais, pasitiki 3,4 proc. respondentų, kurie pamini jį klausiami, kurie visuomenės veikėjai atstovauja jūsų interesams. Politikas vadovauja partijai 2015 m. balandžio, iš Europos Parlamento jis pasitraukė šių metų gegužę.
Kol kas nesiūlė įstoti į partiją
G. Landsbergis sako, kad A. Abromavičiui kol kas nebuvo siūloma įstoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją.
Pasak G. Landsbergio, A. Abromavičius nedalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, nes jis turi dvigubą Lietuvos ir Ukrainos pilietybę, o tokiems asmenims Lietuvos teisės aktai nenumato galimybės tapti parlamento nariais.
„Kol kas mes nesame su juo specifiškai aptarę nei galimų ministrų pozicijų, nei kitų postų valstybėje", - Eltai teigė G. Landsbergis.