Septynių butų Vilniuje, M.Marcinkevičiaus gatvės 5-ajame name, savininkai pasijuto įstumti į beviltišką padėtį. Jau kelerius metus nuosavuose būstuose gyvenančios šeimos sužinojo, kad jų butai paslapčia įkeisti buvusiam Lietuvos taupomajam bankui (dabar - „Hansa-LTB").
Įkeitė kartu su gyventojais

Tuo metu, kai statybos bendrija ir bankas sudarė įkeitimo sutartį, jau buvo žinoma, kad savininkai yra visiškai atsiskaitę už savo bustajame gyvena bei moka mokesčius už komunalines paslaugas. Nepaisydama šios aplinkybės ir neinformavusi gyventojų, bendrija gavo papildomą kreditą, kurio paskirtis - padengti dalį anksčiau paimtos paskolos. Kaip paskolos garantą bankas priėmė butus kartu su jų gyventojais.

Reikalauja papildomų sumų

Bankas reikalauja, kad niekam neskolingi šių butų savininkai sumokėtų papildomas pinigų sumas. Priešingu atveju įkeisti butai bus parduoti varžytynėse. Savininkai užginčijo banko ir bendrijos sutartį teisme. Pirmajame etape jiems pavyko apginti savo teises. Tačiau „Hansa-LTB" neketina nusileisti.

Tai - ne pirmas atvejis, kai komerciniai bankai reikalauja, kad statybos bendrijų skolas padengtų sąžiningai butus įsigiję žmonės. To reikalaujama net ir tais atvejais, kai butų pirkėjai sudaro atskirą susitarimą su banku ir perima iš bendrijos buto vertę atitinkančią paskolos dalį.

Nuomonės skiriasi iš esmės

„Lietuvos rytui" žinomais atvejais bankininkai reikalauja, kad papildomai už kiekvieną kvadratinį metrą būtų sumokėta nuo 150 iki 250 litų. Savininkai tai vadina bankų reketu ir stebisi, kodėl galingos finansų institucijos nebando atgauti pinigų iš tų žmonių, kurie neatsiskaitė už butus arba iššvaistė kreditus.

Bankininkai ginasi aiškindami, kad statybų bendrijų nariai turi atsakyti už visus bendrijos finansinius įsipareigojimus.

- Kodėl komercinius bankus prižiūrintis Lietuvos bankas neuždraudžia komerciniams bankams reketuoti savo klientus?- „Lietuvos rytas" paklausė Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorių Kazimierą Ramoną.

- Įstatymai Lietuvos bankui nesuteikia teisės kištis į ginčus tarp banko ir jo kliento. Klientai turėtų prisiminti keletą taisyklių. Pirma - nepasirašyk kvailų sutarčių ir žiūrėk, ką pasirašai. Antra -jeigu sutartis nevykdoma ar reikalaujama kažko daugiau, reikia kreiptis į teismą.

- Ar tai reiškia, kad komerciniai bankai, reikalaudami papildomų įmokų iš jau atsiskaičiusių butų savininkų, elgiasi teisėtai ir etiškai?

- Viena vertus, aš suprantu bankus. Jie bando atgauti pinigus, kurie, beje, yra ne banko, o indėlininkų. Kokiais metodais jie tai daro? Žinoma, būtų geriau, jeigu būtų veikiama padoriai. Santykiai tarp statybos bendrijų, butų savininkų, bankų yra sudėtingi, ir kiekvienas atvejis turi specifinių požymių. Man atrodo, kad dažnai įsivelia dar vienas elementas. Tai - statybos bendrovė. Neretai paskolą ima statybos bendrovė, o įkeičiamas bendrijos turtas.

Kiek man žinoma, dažniausiai šie susitarimai sukelia rūpesčių, kai nepasinaudojama kvalifikuotų teisininkų paslaugomis. Pasitikima statybininkais, neįvertinamos sunkinančios sąlygos, kurių būna įkeičiant turtą ir gaunant paskolą. Neišsiaiškinama, kokia yra pačių bendrijos narių atsakomybė. Bankai grindžia savo reikalavimus galiojančiais įstatymais ir sutartimis.

Nepaisant visų aplinkybių, nėra normalu, jeigu bandoma skolas išieškoti iš žmonių, kurie įvykdė sutartyse nustatytus įsipareigojimus ir sumokėjo visą statomo ar pastatyto būsto kainą. Galbūt neretai tai būna teisėta, bet, mano nuomone, neteisinga.

- Žmonės verčiami grąžinti skolintus pinigus, kurie daugeliu atvejų buvo iššvaistyti. Ar bankas privalo stebėti, kaip naudojami jo paskolinti pinigai?

- Bankas, suteikdamas kreditą ir priimdamas įkeistą turtą, visada turi sekti ir žiūrėti, kaip yra naudojami paskolinti pinigai - pagal kredito paskirtį ar kokiems nors kitiems dalykams. Manau, netrukus ateis laikas, kai skolinami pinigai nebus duodami iš karto, o tuomet, kai bus apmokamos sąskaitos pagal pateiktus dokumentus, įrodančius, kokie darbai buvo atlikti, kokios paslaugos suteiktos.

Mūsų įstatymai to nereikalauja. Tačiau pasaulyje vyrauja tokia bendra praktika. Ji leidžia išvengti konfliktų, apie kuriuos kalbame.

"Lietuvos rytas"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (84)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (99)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (12)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (65)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (153)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

„Sostų karų“ žvaigždė E. Clarke prasitarė apie pasimatymų taisyklę

Garsiųjų „Sostų karų“ aktorė Emilia Clarke nuolat supama gandų. Tačiau nuolat...

A. Bagatskis mėgavosi lietuvių komplimentu Latvijos rinktinei

Latvijos nacionalinė komanda laimėjo didelį susidomėjimą kėlusias draugiškas rungtynes Rygoje...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (72)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (110)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Priežastys, kodėl apsilankius tualete vargina nemalonūs pojūčiai (2)

Deginimo pojūtis šlapinimosi metu yra vienas nemaloniausių dalykų. Štai kodėl svetainė...