Būsimieji NATO kariai - neišsilavinę kaimiečiai

 (36)
Lietuvai besirengiant į NATO bei ketinant pereiti prie profesiniu pagrindu grindžiamos kariuomenės, dalis šauktinių karių neturi supratimo apie asmens higieną ir nėra matę paprasčiausios skalbimo mašinos. Kaip rašo "Respublika", tarnybai tinkamais pripažįstama tik ketvirtadalis šaukiamų jaunuolių.
Lietuvoje šaukimas į privalomąją karo tarnybą vyksta dukart per metus - pavasarį bei rudenį.

Lietuvoje veikia nauja pagal švedų pavyzdį sukurta šaukimo sistema, kuri numato griežtesnę šauktinių atranką.

Pagal naująją, šiuo metu veikiančią šaukimo sistemą, visi karo prievolininkai registruojami kompiuteriniame tinkle.

Dauguma jaunuolių netinka karinei tarnybai dėl prastos sveikatos, nepasibaigusio teistumo. Per metus medicinos ekspertizės komisijas pereina 20 - 24 tūkst. jaunuolių, iš kurių tarnauti pradeda vos 6 tūkstančiai.

Nemaža dalis šauktinių yra nebaigę vidurinės mokyklos, iš kaimo kilę jaunuoliai, niekada nematę ne tik kompiuterio, bet ir skalbimo mašinos, negirdėję apie dantų valymą ar kojinių skalbimą.

Tuo tarpu Lietuva, besirengdama į NATO, ketina pereiti prie profesiniu pagrindu grindžiamos kariuomenės. Apie perėjimą prie profesinės karo tarnybos kalbama ir naujosios Vyriausybės programoje.

Karo prievolės administravimo tarnybos viršininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas majoras Jonas Andriškevičius "Respublikai" sakė pastebėjęs, jog tobulėjant ginkluotei, ryšių ir valdymo sistemoms, gana didelis procentas vaikinų, kurie ateina tarnauti į kariuomenę dvylikai mėnesių, yra nedidelio išsilavinimo.

Į kariuomenę patenka didesnis procentas kaimo nei miesto gyventojų, vos ne pusė jų yra nebaigę vidurinės mokyklos.

"Norėdami integruotis į NATO, pirmiausia turime kalbėti viena ryšių kalba. O kaip nebaigęs vidurinės mokyklos kareivis sugebės ta kalba kalbėti", dienraščiui sakė J. Andriškevičius.

Anot jo, jaunuolį per 12 mėnesių išmokyti dirbti su tokia ginkluote, kokią šiuo metu turi Lietuvos kariuomenė, neįmanoma.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (59)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (59)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (81)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Ar rizikuotų NATO atsisakyti ginti savo narę? (998)

Jei tai būtų šalies žinomumo didinimo strategija, sakytume, kad tai labai prastas sumanymas. Tačiau gynyba – sritis, kurioje nepatrauklumas labai naudingas. „Nereikia ginklavimosi varžybų – svarbiausia atgrasyti“, – tokia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žinutė, išsakyta spalio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Taip jis apibūdino naujausią Aljanso politiką – stiprinti pajėgumus rytiniame NATO flange, į kurį įeina ir Lietuva.

Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti (205)

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.