Būsima valdžia: kieno mandatai bus auksiniai

Nors iki Seimo rinkimų dar beveik metai, tačiau jau šiandien aišku, jog kokios nors nedidelės partijos keli iškovoti mandatai gali tapti auksiniais. Tai šiuo metu jau svarsto į valdžią sugrįžti ir valdančiąją daugumą sudaryti norintys konservatoriai ir liberalai. Kuri partija galėtų šioms dviem politinėms jėgoms padėti sudaryti valdančiąją koaliciją?

Politiniuose kuluaruose jau nuo vasaros vis garsėja kalbos, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, panašiai kaip prezidentas Valdas Adamkus prieš 2000-ųjų Seimo rinkimus, norėtų 2016 metais išrinktame Seime matyti vadinamosios naujosios politikos daugumą, be dabartinių valdančiųjų arba bent jau dalies jų.

Nesunku suprasti, jog šalies vadovė naujosios politikos favoritais laiko konservatorius ir liberalus. Tačiau ir jie patys, ir D. Grybauskaitė jau šiandien, ko gero, suvokia, kad šioms dviem partijoms po rinkimų nepakaks mandatų vienoms sudaryti valdančiąją daugumą bei suformuoti vyriausybę.

Kas galėtų būti trečias, o gal dar ir ketvirtas naujosios politikos narys?

Keista, tačiau daugelis Seimo senbuvių, svarstydami, koks galėtų būti naujasis Seimas, pamini Darbo partiją kaip galimą būsimos daugumos narę, nors jos „juodosios buhalterijos“ bylos nuosprendis dar nepaskelbtas. Tačiau juk vairą laiko nieko bendro su šia byla neturintis europarlamentaras Valentinas Mazuronis, kuris, kaip ne kartą yra pastebėję kiti Lietuvos europarlamentarai, mėgsta Briuselyje pavakaroti su liberalu Antanu Guoga.

Su „darbiečiais“ į koaliciją neitų

Liberalų sąjūdžio lyderis, Seimo narys Eligijus Masiulis neslėpė, kad dėl galimos koalicijos naujame Seime yra kalbėjęs su konservatoriais ir socialdemokratais.

„Tačiau mes nesame vedę jokių derybų su Darbo partija. Viena vertus, kol kas nėra aiškumo, kaip baigsis jos byla, o, kita vertus, reikėtų žinoti, kiek V. Mazuronis yra priklausomas nuo buvusio partijos vadovo Viktoro Uspaskicho. Taip pat norėčiau pastebėti, kad Liberalų sąjūdis ir Darbo partija Europos Parlamente priklauso tai pačiai Liberalų demokratų frakcijai, tačiau mūsų partijos požiūris į valstybės reikalus skiriasi“, – teigė E. Masiulis.

Pasak Liberalų sąjūdžio vadovo, realias galimybes 2016 m. rudenį patekti į Seimą turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. E. Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad šią partiją į rinkimus vesti nutarė pats jos vadovas, anksčiau buvęs Seimo nariu, milijonierius Ramūnas Karbauskis. O tai partijai gali suteikti realių galimybių tapti parlamentine partija.

Naivu tikėtis, kad R. Karbauskio vedami valstiečiai ir žalieji bus pajėgūs iškovoti daug parlamento mandatų, tačiau net ir kelios jų laimėtos vietos Seime galėtų tapti auksinėmis, galbūt reikalingomis vadinamajai naujosios politikos koalicijai sudaryti.

Eitų į koaliciją su R. Karbauskiu

Konservatorių lyderis, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis LRT.lt sakė, jog jo partija teikia prioritetą centro-dešinės koalicijai su partneriais liberalais.

„Jei pritrūktų dviejų partijų mandatų koalicijai sudaryti, politinėje padangėje yra mažesnių partijų, kurios galėtų būti tinkamos partnerės. Matome R. Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri turi nemažą palaikymą. Yra ir kitų partijų. Stengiuosi laikytis atviros partijos koncepcijos, todėl esame pasiruošę kalbėtis su visais, kurie nori kalbėtis su mumis ir kuriems priimtinos mūsų programos nuostatos“, – svarstė G. Landsbergis.

Koalicijų dėlionės – dar ankstyvos?

Darbo partijos vadovas V. Mazuronis kalbas, kokia galėtų susidaryti valdančioji dauguma po 2016 m. rinkimų, šiuo metu dar vertino atsargiai: „Visos partijos nori iškovoti kuo didesnį mandatų skaičių ir užsitikrinti galimybes vesti derybas dėl valdančiosios koalicijos. Mes – draugiška partija ir galėtume derėtis su visais, tačiau šiuo metu tokios kalbos, mano galva, dar ankstyvos. Reikėtų palaukti bent kitų metų.“

V. Mazuronis taip pat priminė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos iniciatyvą pasirašyti susitarimą, kad ir po rinkimų dirbtų dabartinė valdančioji dauguma – socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“.

Tačiau tokią iniciatyvą, o juolab galimybę po rinkimų išlaikyti dabartinę koaliciją, Darbo partijos lyderis vertina skeptiškai.

Jaunasis lyderis premjero portfelio neatsisakytų

Kam, pavykus įgyvendinti vadinamosios naujosios politikos idėją, atitektų premjero postas – dar politikos druskos nespėjusiam paragauti jaunajam konservatorių lyderiui G. Landsbergiui ar jau kur kas labiau patyrusiam ir valdžios skonį žinančiam liberalų vedliui E. Masiuliui?

Pastarasis teigė, jog toks klausimas šiuo metu yra per ankstyvas. Aišku tik viena – premjero postas atitektų tai valdančiosios koalicijos partijai, kuri iškovotų daugiausiai vietų Seime.

G. Landsbergis kalbėjo kur kas drąsiau, nei kolega liberalas: „Partijos bendruomenei patikėjus man vesti partiją į Seimo rinkimus, o vėliau, įgijus rinkėjų pasitikėjimą ir suformavus koaliciją, natūralu, kad partijos lyderis turėtų prisiimti atsakomybę už valstybės veiklą. Premjero pozicija leistų geriausiai įgyvendinti rinkimų programą (…). Dabartinio Estijos premjero pavyzdys rodo, kad jaunas amžius ir nesusisaistymas su nomenklatūrine praeitimi yra privalumas tiek politikui, tiek, tikiu, ir šaliai.“