Bus daroma žygių įdarbinti daugiau lietuvių užsienyje

 (5)
Ūkininkai skundžiasi, kad, susitvarkę dokumentus, reikalingus darbo leidimui Vokietijoje gauti, turėjo laikyti vokiečių kalbos egzaminą LRDB, nors, pasak jų, "darbdaviai sutiko tobulinti mūsų vokiečių kalbos žinias darbo metu".

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Rimanto Kairelio pasirašytame rašte Seimo kancleriui konstatuojama, kad Lietuvos piliečių stažuotės Vokietijoje organizuojamos vadovaujantis Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių 1993 metais pasirašytu susitarimu dėl stažuotojų įdarbinimo jų specialybės bei kalbos žinioms gilinti.

Už šio susitarimo vykdymą Lietuvoje atsakinga LRDB, Vokietijoje - Federalinės darbo žinybos Centrinė įdarbinimo tarpininkavimo tarnyba.

Anot R. Kairelio, sąlygas, kuriomis lietuviai priimami stažuotis Vokietijoje, nustato Vokietija.

"Visais atvejais, net ir tais, kai stažuotojai patys susiranda darbdavius, galutinį sprendimą dėl stažuotojų įdarbinimo priima Vokietijos Centrinė įdarbinimo tarpininkavimo tarnyba", rašoma R. Kairelio rašte.

R. Kairelio teigimu, Vokietijos Centrinė įdarbinimo tarpininkavimo tarnyba nepriėmė ir grąžino išsiųstus Klaipėdos ūkininkų dokumentus, kadangi jie neatitiko keliamų reikalavimų. Be to, ši tarnyba nepripažino žemės ūkio bendrovės "Tauralaukio šiltnamių kombinatas" išduotų kvalifikacijos pažymėjimų.

"Pretendentai į stažuotojus turi turėti specialybę patvirtinantį valstybės pripažintą pažymėjimą ar diplomą", rašo R. Kairelis.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro, minėto Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimo pažeidimas yra neteisėtas sutarčių sudarymas už atlyginimą, kuriam tarpininkavo Klaipėdos akcinė bendrovė "Pramonės ir verslo centras". Tai taip pat sukėlė neigiamą Vokietijos Centrinės įdarbinimo tarpininkavimo tarnybos reakciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų nuomone, įgijus valstybės pripažintus kvalifikacijos pažymėjimus ir gavus reikalingą vokiečių kalbos žinių įvertinimą, Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus narių dokumentai galėtų būti išsiųsti į Vokietijos Centrinę įdarbinimo tarpininkavimo tarnybą, nenurodant konkrečių darbdavių.

Ministerija taip pat akcentuoja, kad yra suinteresuota, jog kuo daugiau Lietuvos piliečių galėtų laikinai įsidarbinti užsienyje, tačiau esant aukštam nedarbo lygiui ES šalyse kiekviena šalis gina savo darbo rinką nuo užsienio darbo jėgos ir kol kas nepageidauja įsileisti didesnio pageidaujančių dirbti skaičiaus.

"Pakvietus Lietuvą deryboms dėl narystės ES, tikslinga ieškoti naujų galimybių Lietuvos piliečiams įsidarbinti užsienyje. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato inicijuoti pasiūlymus kai kurioms ES narėms bei būsimoms narėms dėl dvišalių susitarimų šioje srityje", rašoma ministerijos rašte.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Vilniuje atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos

Vilniaus savivaldybė sostinėje ketina atnaujinti dar 13 perspėjimo sirenų.

Oro gynybos sistemoms Lietuva planuoja išleisti per 100 mln. eurų (58)

Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų.

Valstybės tarnybos rojus: iš kuklaus atlyginimo – butas centre ir tūkstančiai sąskaitoje (180)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – gana keista valstybinė institucija, pažvelgus į tarnybos darbuotojų ar net vadovų atlyginimus, atrodo, kad darbas valstybės tarnyboje tikrai nėra rojus, tačiau visai kitoks požiūris apima pasižiūrėjus į šios įstaigos vadovų turto deklaracijas. Štai, buvusi ilgametė įstaigos direktorė Vida Auglienė šioje tarnyboje sugebėjo ir praturtėti, kaip pati sako, iš kuklaus atlyginimo sukaupė beveik milijono litų turtą.

Opozicija kritikuoja Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją dėl santykių su Kuba (18)

Lietuvos diplomatijos siekis plėtoti glaudesnius santykius su komunistine Kuba sulaukė opozicijos kritikos - buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis teigia, kad Užsienio reikalų ministerija demonstruoja dvigubus standartus ir rodo esanti nenuoširdi kalbose apie demokratijos vertybes.

Mėgstantiems išgerti – perspėjimas: bauda grės, net jei nesėsite prie vairo (1031)

Siekiama didinti baudas už alkoholio vartojimą viešose vietose ar neblaivaus asmens pasirodymą viešai, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.