Palangoje prieš daugiau kaip pusę šimtmečio Sovietų Sąjungą nuo nacių turėję ginti kariniai bunkeriai šiandien trūnija vietos gyventojų daržuose. Tačiau, anot istorikų, Palangos bunkeriai įdomūs kaip karo technikos paminklai, mat visa pajūrio karinių įtvirtinimų sistema savo verte prilygsta Trakų piliai. Raudonosios armijos karių gynybiniai įtvirtinimai - gelžbetoniniai bunkeriai - Palangoje 1941-ųjų vasarį paskubomis buvo pradėti ręsti baiminantis nacistinės Vokietijos atakų grėsmės.
© DELFI
Vos penketą mėnesių trukusios padrikos statybos, istorikų teigimu, truko iki pat birželio 22-osios ketvirtos valandos ryto, kuomet į Lietuvos teritoriją įžygiavo Vokietijos kariuomenės daliniai, tad rusai įtvirtinimus paliko nebaigtus ir nepanaudotus.

Karui pasibaigus, sovietai bunkerius užkonservavo, vėliau kelis šimtus metrų iki jūros dūlančios nenaudojamos slėptuvės perėjo vietinių žinion. Kariniai bunkeriai tapo vaikų žaidimų aikštelėmis, o pro storas gelžbetonines sienas neprasiskverbiantys saulės spinduliai sudarė puikias sąlygas įtvirtinimus naudoti ūkiniams tikslams. Bene vienintelį kartą įtvirtinimai savo tiesioginę funkciją atliko tik karo pabaigoje vokiečiams nuo Klaipėdos bombarduojant Palangoje buvusias rusų aviacijos bazes, kuomet į bunkerius išgąsdinti vietiniai sakosi sulindę pasislėpti.

„Rusams slėptuves ir mano tėvukas, tada stalių dirbtuves turėjęs, statė. Kariai dirbti liepė vietiniams, kurie arkliais statybines medžiagas vežė“, - tėvo Alfredo pasakojimus prisimena 70-metis palangiškis Romas Tamošauskas, Liepojos plentu vežantis į Kunigiškes apžiūrėti karinio bunkerio, pūpsančio vietinio akmenskaldžio Liudo Beniušio sodybos kieme.

Bunkeriuose - statinės su raugintais kopūstais

Iki šių dienų išlikęs toliausiai nuo Palangos miesto stovintis karinis įtvirtinimas bene vienintelis, į kurį dar galima įeiti pro maždaug metro aukščio angą. Bunkeris dabar stūkso tarp gyvenamojo namo ir malkinės, o saulės šviesos nematančios nedidelės įtvirtinimo patalpos slepia kelis akmenskaldžio ūkinius rakandus. Storos, daugiau kaip pusės rankos pločio slėptuvės sienos pasitinka gaivia vėsa, tačiau, pamąsčius apie gyvenimą čia žiemą, darosi nejauku. Akis badanti tamsa veja lauk ir už kelių akimirkų su R.Tamošausku jau grįžtame į Palangą. Prie buvusios jūrininkų ligoninės rakindamas automobilį vyriškis prisimena, jog, tėvukui statant bunkerį, pats buvo vos dvejų ir takeliu per pievą nuveda parodyti žole ir medžiais apaugusį kalnelį.

Čia, R.Tamošausko teigimu, dar vienas sovietinių karių įtvirtinimas. „Po karo prie bunkerių ateidavo rusų majorai su antpečiais, tačiau, nusprendę, kad įtvirtinimai nebereikalingi, pareiškė „ai, naudokitės“. Vienas buvo prie namų, ten šalta, tai laikydavome bulves, burokus gyvuliams šerti, statines su užraugtais kopūstais“, - pasakoja šalia buvusios jūrininkų ligoninės savo kiemo darželyje uogas renkanti Ona Raudienė, kuriai, karui užėjus, buvo vos aštuoneri.

Vietoj slėptuvės išdygo namas

Palangiškė mena, kad po nenaudojamus bunkerius ypač mėgę landžioti vaikai. Rusams grįžus, vokiečiai apšaudė šalia Palangos įrengtas sovietų aviacines bazes, tad vietiniai įtvirtinimuose slėpdavosi. Bunkeris buvęs šalia palangiškės kiemo, tik dabar jo nebėra, mat tame sklype prieš kelerius metus namą nusprendęs pasistatyti klaipėdietis įtvirtinimus susprogdino.

„Nedidelius sprogmenis dėjo, kad langų mano neišdaužytų. Nebaisu buvo, prieš sprogdindami perspėdavo, o mes su šuniuku bėgdavome į namus pasislėpti. Apie mėnesį jie su grąžtais tą bunkerį griovė, vėliau išvežė ir namą pastatė. Dabar pakelėje bunkerio skeveldros mėtosi, kelias parsinešiau ir gėlių darželį papuošiau“, - gelžbetonio konstrukcijų atplaišas rodo bunkerį išgriovusio vyriškio kaimynė Natalija Perminienė.

Pamiškėje, šalia Sermiesčio gatvės, kur stovėjo karinis įtvirtinimas, stūkso dar viena slėptuvė. Groteskiška, tačiau karinės artilerijos sviedinius turėjęs atlaikyti statinys iš už pušų šakų lenda prie pat vaikų žaidimų aikštelės.

Istorikai tiria bunkerių vertę

Istorikų žiniomis, Palangos bunkeriai - tik dalis apie tris šimtus kilometrų nuo pat Baltarusijos besitęsiančios karinių įtvirtinimų sistemos, kurioje buvo pastatyta maždaug du šimtai tokių slėptuvių.

„Kiek jų yra aplink Palangą, pasakyti sunku. Žinoma, jog bunkerius statė ir kariuomenė, ir vietiniai. Viskas buvo atliekama be galo greitai, be jokio didelio parengiamojo darbo, darant rimtų klaidų, nes vadovautasi tik bendro pobūdžio direktyvomis. 1941-ųjų dokumentai yra absoliučiai niekam neišduodami, tad nežinome, kas buvo ruošiamasi daryti ir ar planus iki galo pavyko įgyvendinti. Tai informacija, iki šiol neprieinama ne tik Lietuvos, bet ir rusų karo istorikams“, - sakė Vytauto Didžiojo universiteto karo istorijos centro vadovas doc. dr. Valdas Rakutis.

Istorikas kartu su kolegomis šiemet pradėjo tiriamąją ekspediciją, kuomet bandoma nustatyti tikslų Palangos bunkerių sąrašą ir jų istorinę vertę.

„Kariniai įtvirtinimai daug metų nebuvo laikomi kultūriniu paveldu, juos niokojo, kas netingėjo. Ne tik civiliai gyventojai, bet ir kariškiai, tačiau tai visos Europos problema. Šiuo metu Kultūros paveldo departamentas pavedė atlikti bunkerių tyrimą ir nustatyti, ar įmanoma statinius įtraukti į saugotinų objektų sąrašą“, - teigė Lietuvos kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (56)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (46)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (50)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (140)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (33)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (96)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (9)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (8)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...