Aukštesnis parengties lygis lapkritį funkcionuoti pradėjusiose Greitojo reagavimo pajėgose ir kai kuriuose taikos meto užduočių operacinių pajėgų vienetuose įvestas sekmadienį, reaguojant į pastarosiomis dienomis padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą oro erdvėje šalia Baltijos šalių ir Baltijos jūroje.
„Padidinta parengtis bus išlaikoma tol, kol to reikalaus saugumo situacija. Budintys kariuomenės vienetai šiuo metu yra pasirengę reaguoti į galimas grėsmes per labai trumpą laiką“, – sako KAM pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.
Jis pabrėžė, kad saugumo situaciją nuolat stebi ir vertina kariuomenės žvalgybos specialistai.
Ministerija informavo, kad šeštadienį neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje pastebėta 22 Rusijos karinių laivų grupė, lydima karinių orlaivių. Karinių oro pajėgų stebėjimo duomenimis, grupės sudėtyje galėjo būti transportiniai orlaiviai ir bombonešiai.
Karinius orlaivius atpažino kaimyninių valstybių naikintuvai - Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nekilo. Stebėti situaciją jūroje šeštadienį buvo išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“ P11.
Sekmadienį NATO oro policijos naikintuvai kilo tris kartus, jie atpažino ir palydėjo virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusius keturis Rusijos karinių oro pajėgų strateginius bombonešius TU-95 ir du strateginius bombonešius TU-22. Jie skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais ir neatsakė į NATO naikintuvų pilotų bandymus užmegzti radijo ryšį.
Du kartus atpažinti ir palydėti iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučių pirmyn ir atgal skridę trys Rusijos karinių oro pajėgų transportiniai orlaiviai TU-134. Orlaiviai skrido pagal planą su išjungtais atsakikliais.
Taip pat NATO naikintuvai palydėjo vieną karinį transportinį orlaivį AN-72, skridusį pagal planą be atsakiklio, ir vieną karinį transportinį orlaivį AN-26, skridusį pagal planą su atsakikliu.
Nuo lapkričio 1 dienos pradėjusias funkcionuoti Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, sudarytos iš pėstininkų, Karinių oro pajėgų bei Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos ir logistinės ir medicininės paramos bei kitų elementų.
Greitojo reagavimo pajėgas iš viso sudaro 2,5 tūkst. karių, pasirengusių reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui.