Brito pergalė: prisiteisė teisę kandidatuoti į Vilniaus tarybą

 (120)
Vilniuje gyvenantis britas Markas Adamas Haroldas švenčia pergalę. Teisme panaikintas sprendimas, kuriuo jam uždrausta kandidatuoti į Vilniaus tarybą.
Markas Adamas Haroldas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Liberalų sąjūdžio atstovo savivaldybių tarybų rinkimuose M. A. Haroldo skundą ir panaikino ginčytą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo dalį, kuria nuspręsta jo neregistruoti kaip kandidato dėl laiku nedeklaruotos gyvenamosios vietos Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kaip ir daugelis kitų, M. A. Haroldas eliminuotas dėl deklaruotos gyvenamosios vietos neatitikimo. Vis dėlto teismas nustatė, kad šiuo atveju VRK buvo neteisi.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, asmuo, kuris nori būti renkamas atitinkamos savivaldybės tarybos nariu, atitinkamoje savivaldybėje turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2014 metais deklaravo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste per elektroninių valdžios vartų portalą ir VRK buvo informuotas, kad jam, kaip Europos Sąjungos piliečiui, yra suteikta teisė balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Teisėjų kolegija vertino, jog byloje esantys duomenys yra prieštaringi, nes dėl neaiškių priežasčių Gyventojų registro tarnybos išduotame rašte, kuriuo priimdama sprendimą rėmėsi VRK, pareiškėjo 2014 m. atlikta deklaracija neatsispindi“, - teigiama LVAT pranešime.

Remdamasi ankstesne LVAT praktika, teisėjų kolegija pabrėžė, jog asmens teisės turi būti ginamos efektyviai, o informacinės sistemos nepakankamos techninės galimybės, kurios tiesiogiai susijusios su asmens teisių ir pareigų įgyvendinimu, negali būti kliūtis įgyvendinti teisės aktais garantuojamas teises.

LVAT pabrėžia, kad M. A. Haroldas 2014 m. dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos Respublikoje „nesant jokių kliūčių ir pačiai Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus, kad jis atitinka reikalavimus, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo pateikta gyvenamosios vietos deklaracija bus tinkama ir galiojanti 2015 metais“.

„Nors vienu atveju pareiškėjas siekė įgyvendinti aktyviąją, kitu – pasyviąją rinkimų teisę, abiem atvejais buvo vertinamas iš esmės analogiškas kriterijus – reikalavimas būti deklaravus gyvenamą vietą, ir tos pačios institucijos jis buvo vertinamas skirtingai“, - teigiama teismo pranešime.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatavo, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepagrįstai pareiškėją įtraukė į kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, sąrašą ir ginčijamu sprendimu panaikino jo registravimą. Todėl teismas ginčytą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalį panaikino.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Atranką į Marijampolės policijos vadovus laimėjo M. Baršys (5)

Atranką į Marijampolės apskrities policijos viršininko pareigas laimėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Baršys.

Nemenčinėje „Aras“ sulaikė 12 vyrų su automatiniais ginklais ir rusiškais kombinezonais (805)

Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad sekmadienį prie Nemenčinės buvo sulaikyta 12-os asmenų grupė vilkėjusi rusiško tipo maskuojančiais kombinezonais.

A. Navickas: niekas nesiruošė gabenti sraigtasparnių remontui į Rusiją (29)

Buvęs Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Audronis Navickas sako, kad „niekas ir niekada“ nesiruošė gabenti į Rusiją remontui gelbėjimo ir paieškos darbams Lietuvoje naudojamų rusiškų sraigtasparnių „Mi-8“.

Į VRK vadoves bus siūloma L. Matjošaitytė papildyta politikų komentarais (29)

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke bus siūloma dabartinė komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

A. Sysas: tokio dalyko Seime nemačiau 20 metų (417)

„Valstiečių“ kalbas, kad be Trišalės tarybos išvados dėl naujojo Darbo kodekso pataisų jo svarstymas Seime neprasidės, kritikuoja ne tik opozicija ir politologai, bet ir koalicijos partneriai.