Pasirengimas šiam įvykiui jau eina į pabaigą, Katedros aikštėje statoma bene didžiausia kada nors Lietuvoje atviroje erdvėje buvusi scena. Į iškilmes susirinks arti pusšimčio kardinolų ir vyskupų, keli šimtai kunigų, tūkstančiai tikinčiųjų ir miesto svečių.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako, jog pats garbingiausias šios šventės svečias, kurio laukiama čia, Vilniuje, – tai pats T. Matulionis.
Garbingi šventės svečiai
„Sarkofagas su arkivyskupo Teofiliaus relikvijomis bus atvežtas į šventę Katedros a. ir stovės prie altoriaus, kai arkivyskupas bus skelbiamas palaimintuoju. Po paskelbimo šventės dalyviai galės Katedroje prieiti prie sarkofago pasimelsti, priliesti maldingus paveikslėlius, rožinius. Tokios devocionalijos Bažnyčioje vadinamos trečiojo laipsnio relikvijomis. Taip žmonės galės prisiliesti prie palaimintojo Teofiliaus.
Kitas garbus svečias, kurio laukiame, – tai Šventojo Tėvo Pranciškaus paskirtas, apeigoms vadovauti deleguotas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas iš Vatikano kardinolas Angelo Amato. Jis ne tik rūpinasi Vatikane šventųjų bylomis, bet ir yra siunčiamas į tokias didžias iškilmes visuose pasaulio kraštuose. Lietuvai tai bus didelė garbė.“
Šventėje laukiama gausybės kardinolų, vyskupų, žymių Bažnyčios žmonių. Arkivyskupas G. Grušas primena, jog tai ne tik Lietuvos, bet ir Visuotinės Bažnyčios ir valstybinės reikšmės įvykis: „Dalyvaus Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas kardinolas Angelo Bagnasco iš Italijos. Taip pat laukiame kardinolo iš Vestminsterio Vincent Nichols, arkivyskupo Stanislaw Gądecki, kuris yra Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Susirinks nemažas būrys kitų svečių iš kaimyninių ir tolesnių šalių.
Laukiame ir Lietuvos valstybės vadovų: prezidentės, premjero, Seimo pirmininko. Bus nemažai Lietuvos kariuomenės, nes arkivyskupas Teofilius buvo vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas. Taip Lietuvos kariuomenė pagerbs savo kapelioną, Visuotinėje Bažnyčioje pasiekusį palaimintojo statusą. Iš JAV laukiamas kariuomenės vyskupas Timothy Broglio, atvyks ir kitų šalių kariuomenių vyskupai, kurie seka savo kapelionų procesą į palaimintuosius ir šventuosius.“
Labiausiai laukiami tikintieji
Arkivyskupas sako, kad turbūt labiausiai beatifikacijos iškilmėse laukiami visi tikintieji. „Tai bus puiki proga tikintiesiems asmeniškai patirti istorinį įvykį, dalyvauti skelbimo palaimintuoju iškilmėse. Juk Lietuvoje jos vyks pirmą kartą. Visi tą dieną Katedros aikštėje dalyvausime istoriniame įvykyje.“
Vilniaus arkivyskupas G. Grušas prisimena: „Pamenu, kaip gausiai žmonės čia susirinko pasitikti Amerikos prezidento. Dar daugiau žmonių susibūrė, kai lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Skelbimas palaimintuoju mūsų žemėje, čia, Vilniuje, vyks pirmą kartą, tad labai laukiame visų suvažiuojančių. Patys brangiausi svečiai turbūt ir bus tie, kurie suplauks čia, į Vilniaus Katedros aikštę ir jos prieigas.“
„Kadangi tuo metu vyks ir Lietuvos jaunimo dienos, dalį susirinkusiųjų sudarys keletas tūkstančių jaunuolių. Jie suteiks beatifikacijos ceremonijai jaunatvišką dvasią. Labai jų laukiame“, – sako arkivyskupas G. Grušas.
Kariuomenės kapelionas ir kanoninės teisės daktaras Mindaugas Sabonis, dirbęs T. Matulionio bylos postulatoriumi, patikslina, kas gi yra toji beatifikacija, – skelbimas palaimintuoju.
Beatifikacija – tai dovana Lietuvai
„Beatifikacija – tai leidimas tam tikroje teritorijoje gerbti palaimintąjį. Šiuo atveju – Lietuvoje. Todėl ir beatifikacijos šventė vyksta toje vietoje, iš kurios palaimintasis kilęs. Toji teritorija vadinama daline Bažnyčia. Tai yra didelė dovana tai šaliai. Į beatifikacijos iškilmes Lietuvoje atvyksta kardinolas Angelo Amato iš Šventųjų skelbimo kongregacijos. Beatifikacijos iškilmių metu bus skaitomas apaštalinis laiškas – dekretas. Kanonizacija – kai iš palaimintojo tampama šventuoju – vyksta Romoje ir reiškia, kad šventąjį galima gerbti visame pasaulyje. Šventuoju skelbia pats popiežius“, – teigia kunigas M. Sabonis.
Jis akcentuoja, kad skelbimas palaimintuoju visų pirma yra dovana: „Visuotinė Bažnyčia, kurią reprezentuoja Vatikanas, dovanoja mums šią šventę. Tas dovanas reikia priimti, mokėti jomis pasidžiaugti. Beatifikacijos nevyksta labai dažnai. T. Matulionį žino ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Birželio 25-ąją atvyksta vyskupų, kardinolų iš kaimyninių šalių, idant su mumis pasidžiaugtų, mus pagerbtų. Tai tikrai yra neeilinis įvykis.“
Kankinystės kaina
Kunigas neabejoja, jog Teofiliaus gyvenimas – tai ilgas ir nuoširdus ieškojimas tiesos, todėl beatifikacijos iškilmės yra to tikrumo, tos tiesos šventimas. „Sau ir kitiems siūlome sekti jo pavyzdžiu, nes jis gali įkvėpti, pamokyti. Šiandieniam žmogui Teofiliaus pavyzdys liudija, kad įmanoma gyventi tikėjimu. Kita vertus, Teofiliaus gyvenimas rodo, kad norėdamas būti krikščioniu susidursi ir su tais, kuriems nepatiksi.“
„Martyr (lot.) – kankinys ir etimologiškai reiškia ne tą, kuris dėl tikėjimo nužudomas, – tai teisme liudijantis liudininkas, kuris matė. Toks žmogus gali nulemti teisinio proceso eigą. Tai, kad krikščionis turi sumokėti tokią brangią gyvybės kainą, rodo, kokiame laikmetyje mes gyvename. Teofiliaus pavyzdys yra padrąsinimas žmonėms.“
T. Matulionis šiandienos žmogui
Arkivyskupas G. Grušas teigia, kad T. Matulionis ir šiandien yra svarbus dėl įvairių priežasčių. „Tie dalykai, dėl kurių jis degė ir apie kuriuos pamokslavo, yra aktualūs mums šiandien tiek pat, kiek ir jo laikais. Arkivyskupas Teofilius mokė savo kaimenę, rodė jai kelią. Jo pavyzdys, jo pamokymai, jo asmeninė kančia ir pasiaukojimas dėl Lietuvos ir Rusijos aktualūs ir šiandien.“
„Teofilius rodė žmonėms kelią į maldą. Dabar mes galime džiaugtis, kad Lietuvoje yra ne viena vieta, kur žmonės gali visą parą adoruoti eucharistinį Jėzų. Anais laikais tai buvo naujovė. Dabar, būdami laisvi, mes galime džiaugtis ta galimybe, kurią anuomet arkivyskupas Teofilius inicijavo Kaune. Jis mums parodo, kur Dievas nuveda žmogų, kai jis yra tikrai atsidavęs Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai, Eucharistijai, ir ne tik moko kitus, bet ir pats iš tiesų tuo gyvena.“
Karo kapelionas M. Sabonis antrina: „Mes visi norime būti gražūs, bet tas grožis praeina. Mes norime būti protingi, bet tie mūsų mokslai kitoje šviesoje pasikeičia. Mes norime būti stiprūs, bet ta jėga, tas išlavintas kūnas suglemba, kai ateina senatvė. Galbūt savo gyvenime daug kur investuosiu savo laiką, daug ko sieksiu, daug ko norėsiu, bet žinau, kad nesigailėsiu tik dėl vieno dalyko – to laiko, kai meldžiausi. Teofiliaus pamaldumas yra žinia šiandienos žmogui atrasti tai, kas yra svarbu.“
Paklaustas, ar laukia T. Matulionio beatifikacijos iškilmių, kunigas M. Sabonis sako: „Nuoširdžiai laukiu tos dienos, kai Teofilius bus paskelbtas palaimintuoju. Mums laikas pradėti kalbėti apie žmones, kurie paaukojo savo sveikatą, savo jėgas, net savo gyvybę dėl Lietuvos, kurią mes šiandien turime. Lietuvoje buvo daug kankinių ir, deja, esame juos pamiršę. Aš labai džiaugiuosi, kad vyko šis skrupulingas beatifikacijos procesas. Reikėjo labai daug skaityti, labai daug kuo domėtis ir gal pats savo noru net nebūčiau prisivertęs. Visa tai man padėjo atrasti Teofilių. Labai tikiu, kad Teofiliaus beatifikacija mus padrąsins patikėti, jog tiek anksčiau, tiek dabar gyvename tarp šventų žmonių.“