Per metus būtų šaukiami ne 3 tūkst. jaunuolių, o bent tris kartus daugiau. Tarnauti kviestų visus mokyklą baigusius sveikus jaunuolius, taip esą „nebeliktų nerimo tiems, kurie jau sukūrė šeimas, turi verslą ar dirba kitus darbus“.
Be to, atlikti pilietinę pareigą būtų kviečiami ir studijuoti įstoję jaunuoliai, ir dirbantys – jiems pasiūlytų lanksčias sąlygas. Tokia tvarka, anot visuotinio šaukimo idėją palaikančių valdančiosios daugumos bei opozicijos politikų, galioja ir kitose valstybėse, pavyzdžiui Izraelyje ir Suomijoje bei NATO šalyse – Danijoje ir Norvegijoje.
Prieš studijas tektų atitarnauti
Idėją dėl visuotinio šaukimo pasiūlė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politikė, Šešėlinės Vyriausybės Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Jos nuomone, nepaisant praėjusių metų sėkmės, kai šauktinius pavyko surinkti savanorystės principu, loterija nesulaukė visuomenės pritarimo ir sukelia nemažai nereikalingų įtampų.
„Negalima blaškytis. Į karo tarnybą reikia šaukti nuo aštuoniolikos metų bei jaunuolius, baigusius vidurines mokyklas. Tuomet nebeliks nerimo tiems, kurie jau sukūrė šeimas, turi verslą ar dirba kitus darbus. Kviesti reikia visus, kuriems tarnauti leidžia sveikata. Kitaip tariant, karo tarnyba turi būti visuotinė, be išimčių“, - rašė R. Juknevičienė.
Tiesa, parlamentarė nesitiki, jog tokia idėja galėtų būti įgyvendinta artimiausiu metu. Reikėtų pasiruošti – išplėsti mokomąjį pulką, surinkti reikiamą skaičių instruktorių, ekipuotės.
R. Juknevičienė sakė paskaičiavusi, kad apie 2020 metus šaukiamojo amžiaus jaunuolių, remiantis praktika ir atmetus tuos, kurie turi sveikatos problemų, liktų apie 9 tūkst. O iki tol esą reikia kalbėti, priprasti prie visuotinės karo tarnybos minties.
„Pasiruošti turi ir visuomenė, šeimos, mokyklos. Visuotinė karinė tarnyba nuramintų aistras, nebeliktų kasmetinio nerimo dėl loterijos. Jaunimas jau vyresnėse klasėse žinotų, kaip planuoti savo ateitį, o kariuomenės atstovai užmegztų išankstinį ryšį su šaukiamaisiais dar mokyklose.
Išankstinis bendravimas su moksleiviais iki tarnybos yra gerai organizuojamas Izraelyje, kur kariuomenės atstovai kalbasi su jais, išanalizuoja jų polinkius, pageidavimus, supažindina su būsima tarnyba“, - teigė buvusi Krašto pasaugos ministrė.
Jos manymu, tik sveikata galėtų būti priežastis išvengti karinės tarnybos. O tarnauti esą privalėtų ir įstoję į aukštąsias mokyklas – jiems tiesiog būtų atidėti mokslai
„Devyniems mėnesiams atidedami mokslai nėra toks labai ilgas laikotarpis jauno žmogaus gyvenime“, - sakė R. Juknevičienė. Beje, dirbantiems jaunuoliams ji didelių vilčių neteikė – jiems išimčių esą nereikėtų taikyti.
Socialdemokratas: „idėja svarstytina“
Tuo metu valdančiosios daugumos atstovas, 2004 – 2006 metais Krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas tikino, kad svarbu sudaryti lanksčias sąlygas pašauktiems tarnauti.
„Pavyzdžiui, Danijoje šaukimas labai lankstus, galima išdėstyti per kelerius metus, tarnybą atliekant vasaros laikotarpiu, netrukdant jaunuolių mokslams, todėl manyčiau, kad iš pradžių reikia pastudijuoti tų šalių patirtį“, - DELFI sakė G. Kirkilas.
„Kodėl tokia sistema kaip Danijoje, negalėtų veikti Lietuvoje?', - retoriškai klausė socialdemokratas. Tiesa, Danijoje karinė prievolė veikia jau apie 150 metų, o kasmet apie 95 proc. prievolininkų savanoriškai pasirenka karinę tarnybą, kuri trunka nuo 4 iki 12 mėnesių. Pavyzdžiui šauktinis, tapęs danų gvardiečiu, kuris saugo karališkuosius rūmus, tarnauja 8 mėnesius.
Kitaip nei jo kolega partijoje, dabartinis Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kuris priešinasi privalomosios karinės tarnybos pratęsimui po 2020-ųjų, G. Kirkilas pripažino, kad šauktinių atsisakyti po 2020 metų nevertėtų. Be to, jis neatmetė ir R. Juknevičienės pasiūlytos idėjos dėl visuotinio šaukimo idėjos.
„Idėja svarstytina. Žinoma, reikia kalbėti su ekspertais, kariškiais, kurie pateiktų skaičius, poreikius. Yra partijų susitarimas dėl Krašto apsaugos finansavimo, tad turi būti paruošta infrastruktūra – manau, kad tai per trejus metus galima padaryti“, - optimizmo neslėpė politikas.
Jo teigimu, 2008 metais, kai buvo laikinai sustabdytas šaukimas į kariuomenę Lietuva esą negalėjo pašaukti visų šaukiamojo amžiaus jaunuolių, kurių tuo metu buvo mažiausiai 35 tūkst. Anuomet realiai buvo pašaukiama geriausiu atveju dešimtadalis jaunuolių.
„Susiklostė tokia situacija, kai pašaukdavome tik tuos, kurie negalėdavo išsisukti, kitaip sakant, tai socialiu požiūriu ne visai teisinga“, - pabrėžė G. Kirkilas.
Palyginti su 2008 metais Krašto apsaugos finansavimas išaugo 213 mln. eurų, o jau dabar Lietuvos kariuomenė, anot G. Kirkilo per metus esą būtų pajėgi priimti iki 10 tūkst. jaunuolių.
Kam reikės dešimčių tūkstančių parengtų karių?
Tačiau ar kariuomenei iš viso reikia tokio skaičiaus šauktinių? Pasak R. Juknevičienės, vadovaujantis kariuomenės vado bei ekspertų rekomendacijomis šauktinių gražinimas buvo būtinas ne tik norint užpildyti pustuščius batalionus, bet ir turėti pakankamą parengtąjį rezervą.
„Šiuo metu parengtojo rezervo skaičiai siekia tik 2,5 tūkst. o mums reikia tris kartus daugiau, nei reguliari kariuomenė“, - pabrėžė R. Juknevičienė.
Tai reiškia, kad maždaug be 12 tūkst. Lietuvos kariuomenės karių reikėtų 36 tūkst. parengtojo rezervo karių, kurie galėtų būti šaukiami kartotiniams mokymams arba mobilizacijos atveju.
Be to, anot R. Juknevičienės, būtina kalbėti ir apie naujus ribinius skaičius 2017-2022 metams, kai kariuomenė turėtų ūgtelėti iki daugiau nei 20 tūkst. karių – jau šiemet reaktyvuojama antroji kariuomenės brigada, vėliau bus kuriami nauji batalionai.
Tai reikštų, kad parengtojo rezervo karių turėtų būti per 60 tūkst. Ar jų užtektų per 5 metus paruošus po 3 tūkst. šauktinių, kaip tikisi J. Olekas, abejojama.
R. Juknevičienė DELFI tikino, kad už tai, jog šaukimo sistemos nereikia stabdyti ir po 2020-ųjų pasisako 4 iš 5 Valstybės gynimo tarybos narių, tarp jų – kariuomenės vadas. Be to, už šauktinių kariuomenės išsaugojimą pasisakė ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.