„Pabėgėliai, deja, šioje situacijoje nukenčia. Yra vienas didelis pavojus – kalbant apie kovą su terorizmu, visą laiką reikia galvoti apie teroristų tikslus. Jei mes jiems leisime pasiekti tikslus – jie laimi“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotoja M. Šešelgytė

Pasak M. Šešelgytės, teroristai turi kitus tikslus: viena vertus, siekia įtvirtinti savo pozicijas tam tikroje teritorijoje, kontroliuoti daugiau žmonių, pritraukti daugiau rekrūtų. Antra vertus, jiems nenaudingi pabėgėliai. „Panašu, kad jiems naudingiau būtų, kad žmonės nebėgtų – jei visi žmonės pabėgs, nebus, ką terorizuoti, iš ko mokesčius surinkti, ką rekrutuoti“, – dėstė M. Šešelgytė.

Žiūrint iš šios perspektyvos, jei Europa uždarys savas sienas ir nebeįsileis pabėgėlių, teroristai bus laimėję. Politologė siūlo atskirti pabėgėlių ir teroristų sąvokas – pabėgėliai yra pasekmė, o terorizmas – priežastis.

Pasak M. Šešelgytės, patys pabėgėliai bėga nuo žiaurumų, nekenčia ir bijo ISIS, Europoje ieško išsigelbėjimo. ISIS nori juos pasilikti savo šalyje ir toliau terorizuoti. Atsisakymas priimti pabėgėlius reikštų teroristų pasiektą politinį pokytį – būtent to, naudodami smurtą ir sukeldami baimę, ir siekia teroristai.

Blogiausia – Europos susiskaldymas

Pasak M. Šešelgytės, pabėgėlių srauto nesustabdysi, nebent investuosi į didelio masto operacijas Viduržemio jūroje. Tačiau, aiškina ji, tai labai brangu, o skylių vis tiek pasitaikytų.

Dar iki išpuolių Paryžiuje Europos Sąjunga (ES) pabėgėlių klausimu buvo susiskaldžiusi, o dabar dar padaugėjo radikalių raginimų pabėgėlių nepriimti. „Kyla nesantaika tarp tų šalių, kurios atsisako priimti ir tų, kurios dėl geografinės padėties nuo pabėgėlių antplūdžio kenčia ir su tuo nesusitvarko – jos nori matyti dalijimąsi šia našta. Dar vienas laimėjimas – Europos susiskaldymas, o kada Europa susiskaldžiusi, teroristams lengviau įgyvendinti savo tikslus. Taigi pabėgėlių klausimas labai svarbus ir tai, kaip mes jį išspręsime, toks bus atsakymas, ar teroristai laimės, ar ne visai“, – perspėja TSPMI direktoriaus pavaduotoja.

Margarita Šešelgytė

Tačiau, pastebi politologė, durų atvėrimas pabėgėliams problemos irgi neišspręstų: paraleliai reikia imtis saugumo priemonių. „Kalbant apie terorizmo prevenciją, pats svarbiausias dalykas yra žvalgybiniai duomenys.

Turi būti padidinti žvalgybos pajėgumai, finansavimas, turi didėti bendradarbiavimas tarp šalių, tačiau šalys labai nenoriai dalijasi žvalgybiniais duomenimis. Dabar pats laikas ir tai būtų pozityvus pokytis Europai ir Vakarams – JAV, Kanada, Australija dalyvauja šiame konflikte – pradėti žiūrėti vienas į kitą su didesniu pasitikėjimu ir dalytis žvalgybiniais duomenimis“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Pasak jos, teroristams naudinga pabėgėlius sieti su teroristais, tad įsileidžiant pabėgėlius reikia identifikuoti potencialius pavojų galinčius kelti elementus. Šalia pabėgėlių integracijos priemonių (kalbos mokymo, įtraukimo į darbo rinką) turi veikti ir antiradikalizacijos programos. Mat šalys, kuriose tokios programos veikia, saugesnės. M. Šešelgytės pastebėjimu, Prancūzija migrantų integracijos srityje nebuvo labai stipri.

ISIS atakavo, nes nusilpo?

M. Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad buvo Rugsėjo 11-oji, Madrido, Londono teroro aktai, teroro aktų buvo Mumbajuje, Libane, Kenijoje, Turkijoje, tačiau apie pastaruosius mažiau kalbame. „Karas vyksta, nieko naujo, tik su kiekvienu išpuoliu dar kartą prisimename, kad terorizmas yra problema. Tai yra pagrindinė ateities saugumo problema, su tuo reikia susitaikyti, išmokti gyventi ir imtis priemonių“, – kalbėjo politologė.

Kaip Europa turi reaguoti ir reaguoja? M. Šešelgytė cituoja terorizmo ekspertus, pagal kuriuos pagrindinis kovos būdas – nepasiduoti teroristų tikslams, kuriais siekiama sukelti baimę, chaosą ir per tai siekti politinio pokyčio.

„Pagrindinis karo elementas turi būti susitelkimas, solidarumas ir nepasidavimas panikai. Tuo metu bombardavimas gali būti trumpalaikė priemonė siekiant susilpninti ISIS, tai reiškia ir sumažinti pabėgėlių srautus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad terorizmas visą laiką buvo ir yra silpnųjų ginklas, naudojamas kaip asimetrinė priemonė – ar tos pačios atakos neiššauks dar daugiau teroristinių aktų? Tą reikia turėti omenyje“, – aiškino M. Šešelgytė.

Teroro aktų Paryžiuje išvakarėse JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad ISIS susilpnėjusi. Tokios pat nuostatos laikosi ir M. Šešelgytė. „Kodėl ISIS dabar pradėjo atakuoti? Viena versijų – ji silpo – sąjungininkų veiksmai Sirijoje bombarduojant ISIS pozicijas davė vaisių. ISIS silpnėjo, buvo labai sunku pritraukti rekrūtus, jiems buvo sunku atvykti į regioną. Jie buvo susilpnėję ir iš to silpnumo reikia žinutės pasauliui, savo pasekėjams, kad štai, mes stiprūs, vis dar kovojame už bendrą tikslą“, – aiškina politologė.

Ji taip pat pirštu beda į teritorijas, kuriose veikia ISIS: Irakas, Sirija, nedidelės dalys Libijoje ir Afganistane. Politologė ragina prisiminti, kaip šios teritorijos į kovotojų rankas papuolė – į visas šias šalis buvo įsikišę vakariečiai. „Klausimas, ar mes savo veiksmais, bombardavimais, nesukuriame didesnio nesaugumo. Bombardavimas yra viena fazė, o kas paskui? Vienas dalykas – subombarduoti, kitas – užtikrinti tvarumą, nes sunaikinus vieną organizaciją, galios vakuumas ilgai neegzistuoja, atsiranda kita organizacija“, – perspėja TSPMI docentė.

Pašnekovė primena, kad tokių pavyzdžių jau yra. Štai teroristinei organizacijai „Al Qaeda“ nusilpus ir išsibarsčius, atsirado ISIS. Jos ištakos siekia Irako karo laikus – ISIS kitoms sukilėlių grupėms padėjo kovoti prieš Vakarų koaliciją.

Pasak M. Šešelgytės, reikia numatyti, kokių žingsnių imtis po bombardavimo, antraip gali iškilti pavojingesnis priešas už ISIS. Jos įsitikinimu, „Islamo valstybę“ įveikti įmanoma – „Al Qaedos“ stiprybė slypėjo išsibarstyme, ji veikė ląstelėmis, o ISIS turi kontroliuojamą teritoriją, aiškias bazes, tad yra žinoma, ką reikia sunaikinti.

„ISIS kova ir tikslas labai patrauklus didelei daliai žmonių, reikia savęs paklausti, kuo tai patrauklu, ką reikia keisti, kad tai nebūtų patrauklu. Nes nebus ISIS, galbūt atsiras kita organizacija, kuri kels tuos pačius tikslus“, – perspėja ji.

V. Putinas laimi vėl

Akivaizdu, kad dėl įvykdytų teroro aktų laimi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis grįžta į tarptautinę areną, vėl spaudžia ranką B. Obamai ir su juo tariasi dėl tolimesnių veiksmų Sirijoje.

M. Šešelgytės teigimu, ne pirmas kartas, kai teroro aktas Vakaruose Rusiją grąžina ar labiau įtraukia į tarptautinę areną. Panašiai buvo po Rugsėjo 11-osios, kuri JAV suartino su Rusija.

„Remiantis istorine patirtimi, matyt, V. Putinas tikisi panašaus efekto, panašų efektą tikrai galima gauti parodant empatiją, visi suvokia, kad Rusija tame regione yra veikėja ir šio veikėjo parama galbūt būtų pakankamai svarbi“, – kalbėjo politologė.

Barackas Obama ir Vladimiras Putinas tariasi dėl Sirijos
Pasak M. Šešelgytės, kovoje su terorizmu bendradarbiaujant su Rusija, reikia gerai atskirti kovą su terorizmu nuo Rusijos veiksmų Ukrainoje. Štai Krymo klausimas iššaldytas, bet nėra išspręstas – šalims, kurios nori padėti Ukrainai, kurios bijo Rusijos, tenka svarbi užduotis, kad pasaulis to nepamirštų.

„Rusija – svarbus veikėjas, bet panašu, kad regione Rusija turi kitokius tikslus nei vakariečiai. Vakariečiai nori sunaikinti ISIS ir jiems nepatinka Basharo al Assado vadovavimas, tuo metu Rusija nori paremti B. al Assadą, štai visai neseniai iš kalėjimo buvo paleisti ISIS vadai. Klausimas – kokios ISIS sąsajos su B. al Assado vyriausybe? Taigi panašu, kad Rusijos ir Vakarų koalicijos tikslai gali būti labai konfliktuojantys“, – svarsto tarptautinių santykių ekspertė.

Komentuodama po teroro aktų sekusius Prancūzijos oro smūgius Sirijoje, politologė pastebi, kad Vakarų lyderiai kol kas tam paramą išreiškė rezervuotai. Politologės manymu, jei toliau Sirijoje vyks prancūzų operacijos, tikėtina, kad ten jau esančios šalys vienaip ar kitaip prisijungs prie Prancūzijos. „Klausimas, ar bus išreikštas tokio pobūdžio solidarumas kaip po Rugsėjo 11-osios”, – kalbėjo M. Šešelgytė. Pasak jos, veiksmų bus, tik kol kas anksti sakyti, kokio pobūdžio.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kariniams Vakarų veiksmams, kokius matėme Irake ir Afganistane, reikia stipraus lyderio, galinčio inicijuoti didelio masto karą. Pašnekovės manymu, klausimas, ar dabartinis JAV prezidentas B. Obama tokiems veiksmams ryžtųsi. Taip pat abejotina, ar be jo pagalbos prancūzai galėtų vykdyti didelio masto kovą prieš terorizmą.

Karininkas: reikia įvesti sausumos kariuomenę

„Gal tai skambės paranojiškai, tačiau akivaizdu, kad tai naudinga V. Putino Rusijai“, – tvirtina asociacijos „International Security Cluster“ informacinių operacijų vadovas Aurimas Navys.

Aurimas Navys

Jam kovoje su ISIS trūksta jėgos. Esą aviacijos smūgiai Sirijoje veikia, tačiau neduoda norimo efekto ir situacija tik blogėja.

„Mano supratimu, situaciją gali išspręsti sausumo pajėgų įvedimas. ISIS tikrai nėra tokia stipri organizacija, jie ginkluoti daugiausia lengvaisiais šaulių ginklais. Įvedus šiuolaikinę sausumos kariuomenę, mes galėtume juos pakankamai greit sutvarkyti“, – aiškina informacinių operacijų karininkas.

Tačiau, apgailestauja A. Navys, tam noro nėra, vaidiname demokratiją ir leidžiame V. Putinui veikti. Pašnekovas neabejoja, kad Sirijoje yra Rusijos kariuomenės sausumos pajėgos. „Dabar klausimas, ar rusai pradės veikti Sirijoje pirmi, ar vis dėlto lauks sausumos kariuomenės iš ES ar JAV“, – sakė A. Navys.

Karininkas nemano, kad ISIS nusilpusi – tai, jo teigimu, paneigia teroro aktai Paryžiuje. Jo nuomone, šis žingsnis iššauks dar daugiau fanatikų ir fundamentalaus islamo išpažinėjų prisijungimo prie ISIS. Juos įkvėps išpuoliai Paryžiuje – Europos Sąjungos valstybės sostinėje.