Prieš kreipimąsi į rūmuose susirinkusius svečius Lenkijos vadovas susitiko su LLRA lyderiu Valdemaru Tomaševskiu ir šios partijos frakcijos Seime atstovais. B. Komorowskis, kurio tėvai kilę iš Lietuvos, didelę dalį savo kalbos skyrė Vilniui. Jis sostinę vadino gražiausiu pasaulio miestu.
LLRA žada tolesnę paramą
LLRA perkoptą 5 proc. barjerą Seimo rinkimuose Lenkijos vadovas vadino didele sėkme ir istoriniu šansu.
„Lenkija verta Vilniaus krašto lenkų, verti ir čia gyvenantys lenkai šiuolaikiškos, naujoviškos ir vis geresnės Lenkijos. Esu tikras, kad vieni kitiems galime duoti labai daug. Kartu taip pat galime Lenkijos kaimynystę versti draugiška kaimynyste, svarbia, naujas europietiškas perspektyvas atveriančia kaimynyste. Juk lenkųsėkmė čia, Lietuvoje, politinė sėkmė rinkimuose – (...) yra ir dalimi Lenkijos sėkmės. Dalis didelės demokratinės Lenkijos, laisvos Lenkijos, nepriklausomos Lenkijos sėkmės“, - kalbėjo B. Komorowskis.
Lenkijos vadovas savo kalboje priminė ir savo lietuviškas šaknis.
„Norėčiau nuoširdžiai pasveikinti ir visa, taip pat vilnietiška, širdimi už tai, kad nuvedėte lenkus į pergalę rinkimuose ir dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje. Tai atveria visiškai naujas perspektyvas, naujas galimybes. Tiek Lenkijos-Lietuvos bendruomenių santykiuose, tiek valstybių lygyje. Apie tai verta kalbėti dabar, per 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines. Tos Lenkijos nepriklausomybės, 1918-aisiais. Ta nepriklausomybė mus vienus nuo kitų nutolino, mus padalijo. Tame tarpe – ir dėl Vilniaus klausimo. Šiandien su pasidžiavimu ir optimizmu galime žvelgti Lenkijos ir Lietuvos valstybių į ateitį. Tačiau turime stengtis, kad tai nė mažiausia dalimi nesumažintų lenkų mažumos galimybių šioje šalyje, kaip ir lietuvių mažumos Lenkijoje. Ir visų kitų mažumų. Iškovojote sėkmę ne tik sau, bet ir šansą gerai Lenkijos-Lietuvos santykių plėtrai valstybių lygmenyje“, - tęsė B. Komorowskis.
Susitikime su D.Grybauskaite – europinė darbotvarkė
Komentuodamas savo viešnagę Vilniuje žiniasklaidai, Lenkijos vadovas taip pat akcentavo naujas galimybes dvišaliuose santykiuose.
„Labai džiaugiuosi galėdamas jau eilinį kartą būti čia Lietuvos nepriklausomybės šventės metu. (...) Ta nepriklausomybė tuomet nebuvo lengva nei Lenkijai, nei Lietuvai. Ji juk mus padalijo. Bet ji iki šios dienos tebėra didelis įsipareigojimas. Juk į tą nepriklausomybę vedė ir bendra kova, be kita ko, sausio sukilime, kurio metines minime ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. (...) Noriu pasidžiaugti, kad dabartinė nepriklausomybė, dabartinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės eina tuo pačiu keliu. (...) Šiandien esu svečias ne tik laisvoje, ne tik demokratinėje, ne tik nepriklausomoje Lietuvoje, bet ir Lietuvoje, kurioje lenkų mažuma atranda savo vietą. Ji rinkimuose pasiekė pergalę – tai džiugina, nes tai atveria visiškai naujas perspektyvas“, - kalbėjo B. Komorowskis.
Paklaustas, ar susitikime su prezidente Dalia Grybauskaite išgirdo pažadus dėl lenkų teisių, Lenkijos vadovas į detales nesileido.
„Su ponia prezidente kalbėjome daugiausiai apie tuos didelius uždavinius, kuriuos kyla iš Lietuvos ir Lenkijos narystės ES. Kalbėjome apie Rytų partnerystės viršūnių susitikimo perspektyvas, ypač (...) kas liečia tiesioginės kaimynystės šalis; turiu omenyje daugiausiai Ukrainą, bet taip pat ir Moldovą bei Gruziją ar Armėniją. Apie šiuos klausimus daugiausiai kalbėjome, nes jie yra svarbiausi, skubiausi. Visa kita – tam tikra dalimi – jau buvo aptarta Lietuvos premjero vizito metu“, - sakė B. Komorowskis.
Pasiteiravus, ar tai reiškia, kad prezidentų susitikime tautinių mažumų klausimas liko nepaliestas, jis tiesaus atsakymo nepateikė: „Vizito šeimininkė – ponia prezidentė“.
B. Komorowskis teigė esąs optimistas ir laukiantis, kad Lenkijos-Lietuvos santykius pavyks „pastatyti ant naujų, gerų bėgių“. „Manau, tokį šansą kuria stiprus lenkų mažumos atstovų dalyvavimas Lietuvos valstybės politikoje“, - netiesiogiai užsimindamas, kad nori ir toliau LLRA matyti koalicijoje, teigė Lenkijos vadovas.
Vilnius – gražiausias pasaulio miestas
Jis lenkų mažumai žadėjo ir tolesnę Varšuvos paramą, o taip pat – neslėpė šiltų jausmų Vilniui.
„Mano tėvai visuomet sakė, kad tai gražiausias miestas pasaulyje. Galvojau, kad tai gražus miestas, nes tai jų jaunystės miestas. Ir galvojau, ką jie ten kalba. (...) Praėjo nemažai metų, atvažiavau į Vilnių dar komunistinės sistemos laikais, aplankiau tetą, senutę. Laukais mane nuvedė, parodė man Vilnių. Kai pamačiau tą Vilniaus panoramą, tuos raudonus stogus, kalvų žalumą ir Vilnelę, pagalvojau – tai tikrai gražiausias pasaulio miestas“, - sentimentaliai kalbėjo B. Komorowskis.
Tautiečiams jis linkėjo tvirtybės ir išminties. „Šiandien mums reikia tiek pat stiprybės ir išminties. Kad suprastume, kaip lietuviai žiūri į Vilnių, kaip žiūri į Lenkiją. To mums reikia, kad ieškotume to gėrio, kuris gali mus, nepaisant visų skirtumų, nepaisant komplikuotos istorijos, suvienyti naujame, šiuolaikiškame pasaulyje, kurį kuriame kartu su Lietuviais“, - apeliavo B. Komorowskis.
B.Komorowskio maršrute Vilniuje – ir Lukiškių kalėjimas
Lenkijos prezidentas B. Komorowskis Vilniuje aplankė ne tik bendrus Lietuvos ir Lenkijos istorijos paminklus, bet ir asmeninius sentimentus keliančias vietas.
Po pietų su prezidente D. Grybauskaite Lenkijos vadovas padėjo vainiką Lukiškių aikštėje, prie paminklo, skirto 1863-1864 m. sukilimo aukoms atminti. Po iškilmingos ceremonijos B. Komorowskis trumpai pabendravo su prie memorialo susirinkusiais lenkų bendruomenės atstovais. Lenkijos prezidentas palydėtas aplodismentais.
B. Komorowskis taip pat uždegė žvakę prie Lukiškių kalėjimo sienos. Čia sovietų okupacijos metu kalėjo Lenkijos prezidento tėvas, tarnavęs Armijos Krajovos gretose. Į kalėjimą B. Komorowskio tėvą Zygmuntą pasodino NKVD. Lenkijos prezidento motina savo sutuoktinį išpirko, kalintojams atiduodama savo paskutinį auksinį žiedą.