Dėl memorialo sutvarkymo specialų sprendimą planuoja priimti Vyriausybė.
Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą programą visus darbus numatoma atlikti dar šiemet.

Ketinama išardyti dabartinę asfalto dangą, akmenines sieneles, juodo akmens trinkeles, nukasti dalį dirvožemio ir jų vietoje pasodinti veją bei sudėti naujas betonines trinkeles. Taip pat bus pagaminti 24 nauji metaliniai kryžiai, pastatyti suoliukai, informacinis stendas.

Anot KAM, Karinio memorialo paveldo objektas yra Kauno senosiose kapinėse, Naujamiestyje, tarp Vytauto prospektų, Totorių, Trakų ir Bažnyčios gatvių. 1847-1959 metais veikusiose kapinėse laidoti įvairių konfesijų atstovai, čia amžinojo poilsio yra atgulę ir Pirmojo pasaulinio karo aukos, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, karo lakūnai, buvo įrengtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus.
1941 metų birželio 26 dieną šioje kapinėse iškilmingai palaidoti 74 vadinamojo birželio sukilimo dalyvių palaikai, o bendrame kape buvo suguldyti 64 karstai.

"Birželio sukilimas buvo lietuvių patriotų sukilimas prieš okupacinę sovietinę valdžią ir jos karinius dalinius. Sukilimas prasidėjo pirmą karo dieną ir vyko visoje Lietuvoje iki birželio 28 dienos. Jis parodė pasaulio valstybėms lietuvių tautos laisvės siekį. Tai buvo valstybės atkūrimo bandymas, nors ir nepavykęs", - sukilimo reikšmę pabrėžė KAM.
Šio sukilimo aukų kapai buvo pažymėti kukliais mediniais kryželiais. Sovietmečiu naikinant kapines, dalis sukilėlių palaikų perkelta į kitas kapines, o bendra sukilėlių kapavietė buvo sulyginta su žeme. Buvusių kapinių vieta pavadinta Ramybės parku.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Birželio sukilimo aukų kapų vietoje 1991 metais pastatytas simbolinis paminklas "Kryžius-medis", šalia ant kenotafo įrėžtos čia palaidotų sukilėlių pavardės.

Kauno miesto savivaldybės lėšomis prieš kelerius metus parengtas Kauno senųjų kapinių detalusis ir specialusis planai, sutvarkymo techninis projektas. Tačiau Karinio memorialo paveldo objektų atkūrimo projektas nebuvo įtrauktas į Valstybės investicijų 2010-2012 metų programą.
Todėl 800 tūkst. litų siūloma skirti iš Privatizavimo fondo lėšų.