Birželio sukilėlių deklaracijos įteisinimas - klaida?

 (7)
Prezidentas Valdas Adamkus "klaida" pavadino Seimo sprendimą valstybės teisės aktu pripažinti 1941 metų birželio sukilimo Kaune pareiškimą bei pasigedo aiškios Seimo pirmininko pozicijos šiuo klausimu.
© DELFI
Penktadienį išplatintame V. Adamkaus pareiškime sakoma, kad šis Seimo sprendimas " jau padarė daug žalos ir Lietuvos tarptautiniam prestižui, ir jos visuomenės pilietinei santarvei".

"Grupė Seimo narių ėmėsi įstatymais rašyti istoriją, nekreipdama dėmesio nei į Lietuvos istorijos instituto, nei į Genocido ir rezistencijos tyrimų centro neigiamas išvadas", rašoma pareiškime.

Prezidentas pažymi, jog priėmus įstatymą šią savaitę į jį kreipėsi Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, prašydami įstatymą vetuoti.

"Konservatorių partijos pirmininkas nori mano pagalbos įstatymą pagerinant, jį patikslinant. Nežinau, dėl kokių priežasčių šie Seimo nariai nedalyvavo balsavime ir savo pozicijos neišsakė Seime. Man taip pat lieka neaišku, ar Konservatorių partijos vadovas Seimo sprendimą laiko esmine, ar tik techninio pobūdžio klaida", teigia šalies vadovas.

Kaip žinia, nei V. Landsbergis, nei E. Zingeris nedalyvavo antradienį Seime surengtame balsavime dėl minėto įstatymo.

"Noriu pasakyti tiesiai: vien vetuojant įstatymą, Seimo padarytos klaidos jau neįmanoma ištaisyti. Tai gali būti padaryta, tik visuomenei ir politinėms partijoms šią klaidą supratus, ją įvardijus", mano V. Adamkus. Todėl jis kreipėsi į Lietuvos visuomenę, į politines jėgas, laukdamas viešos ir aiškios jų pozicijos dėl Seimo priimto įstatymo".

Antradienį Seimas priėmė įstatymą dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės pareiškimo "Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas" pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu.

1941 metų birželio 23 dieną, iš Lietuvos traukiantis okupacinei sovietų kariuomenei ir artėjant nacių Vokietijos daliniams, ginkluoti lietuvių sukilėliai Kaune paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Sukilimo dienomis Kauno "Lietūkio" garaže buvo sušaudyta kelios dešimtys žydų. Todėl sukilimo data kelia asociacijų su smurto akcijų prieš žydus Lietuvoje pradžia.

Grupė visuomeninių organizacijų atstovų ir inteligentų pareiškė, kad įstatymas yra nesuderinamas su nacionaliniais šalies interesais, jį neigiamai įvertino ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkstančių Lietuvos žydų bendruomenės buvo išžudyta per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Po trečiadienio liūties Gedimino kalno šlaite fiksuotas grunto plyšys

Trečiadienio vakarą Vilniuje praūžusi liūtis rimtų nemalonumų Gedimino kalno teritorijoje nepridarė. Vis dėlto kalno pietrytiniame šlaite ketvirtadienio rytą fiksuotas grunto plyšys, dėl kurio paviršiaus sluoksnis smuktelėjo iki 25 cm.

Skandalingoji L. Anužienė lieka neatleista (8)

Ketvirtadienį posėdžiavę Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dalininkai patvirtino prieštaringai nuskambėjusios įstaigos ataskaitą, serganti vadovė Laimutė Anužienė lieka neatleista.

Dukrą palaidojusio tėvo tragedija: desperatiški laiškai ir abejingi atsakymai (259)

Rimta psichologinė ir psichoterapinė pagalba Lietuvoje neprieinama, konstatuoja psichiatras, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichikos sveikatą Dainius Pūras, raginantis sveikatos apsaugos ministrą ir premjerą nustoti dangstyti ydingą sistemą.

Birštono valdininkas supainiojo interesus, nenusišalinęs dėl sanatorijos „Versmė“ dividendų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Noreika pažeidė įstatymą, spręsdamas su sanatorija „Versmė“ susijusius klausimus, nes įstaigos akcijų turi jo žmona.

Vieni politikai rašo knygas, kiti – „anekdotus“ (12)

Politikai leidžia knygas, nes turi geresnes galimybes susirinkti finansavimą knygai ir užsitikrinti jos leidimą, LRT.lt sako DELFI vyr. redaktorė, apžvalgininkė Monika Garbačiauskaitė.