Mergina pasakojo kartu su juo besimokiusi dar Kačerginės pagrindinėje mokykloje. Tiesa, po jos baigimo jie nebebendravo.

„Ilgai neištvėrė žmogus, bet žudyti... Kam to reikėjo? Išeiti, pamiršti, kad tokius tėvus turėjai... Bet, matyt, jis pasirinko kalėjimą. Mano nuomone, jie nulėmė tokius jo veiksmus. Jam seniai reikėjo psichologų pagalbos, bet niekas nereagavo, niekas neužjautė, niekas nepadėjo“, – suprasti E. Anupraičio savijautą ragino ji.

Kentė nuolatines bendraklasių patyčias

„Jis buvo kitoks nei visi. Kentė nuolatinius bendraamžių užgauliojimus, psichologinį smurtą. Jam siūlydavo kiti klasės vaikai eiti kažkur per pertraukas, bet jis nesitraukdavo nuo knygų. Atsisėsdavo kampe – ir jo nėra“, – ką teko patirti E. Anupraičiui, pasakojo jo pažįstama.

Merginos teigimu, kai kartą jai reikėjo kažką nuo jo nusirašyti, buvo baisu bendraklasį net užkalbinti, nes mokykloje jis su niekuo nebendravo.

„Jis atrodė labai neturtingas. Kasmet ateidavo su ta pačia kuprine, batais, drabužiais susiūtais. Visi tyčiojosi“, – aiškino DELFI pašnekovė.

Tiesa, tąkart pradėjusi su E. Anupraičiu kalbėti ji esą išgirdo ir priežastį, kodėl jis visada toks liūdnas.

„Jis man atsakė, kad tėvai taip liepė. Sakau: „Tai, o po pamokų išleidžia kur?“. Sakė, kad niekada. Yra nustatytas laikas – namai-mokykla-pamokos. Ir jis jų klausė, nes bijojo. Ypač tėvo. Sakė, tik senelis kartais palepina, gal dėl to jį gyvą ir paliko“, – dabar svarstė mergina.

Pasidalijo sava įvykių versija

Ji tikino mananti, kad tėvai E. Anupraitį visada spaudė mokytis, galbūt ir jis pats galiausiai pradėjo tikėtis kažką gyvenime pasiekti. Tačiau, kaip žinia, užsienyje studijavęs vaikinas grįžo į Lietuvą.

DELFI pašnekovė svarstė, galbūt įtariamajam žiauriu nužudymu galėjo įkyrėti artimųjų priekaištai, gal jis siekė svajonių, bet šeimos nariai neleido gyventi nieko neuždirbant.

„Mokykloje kartą jis man sako: „Tėvai manimi netiki, bet aš pasieksiu, įrodysiu. Ir jei po studijų jis grįžo basas, ne milijonierius, tėvai iš kaimo kilę, galvojo, kad turėjo užsienyje užsidirbti ir jiems padėti, o čia nieko, tai gal spaudė, kad jų planai perniek nuėjo“, – svarstė mergina.

Atkreipė dėmesį ji į tai, kad E. Anupraitis tik kovą pradėjo dirbti apsauginiu, tą patį mėnesį įsigijo ginklą, kuriuo galiausiai nužudė savo šeimos narius.

Tikino, kad mėlyne nubaudė tėvas

„Aš manau, kad toje šeimoje jis buvo užguitas psichologiškai. Jis tėvams nepasakydavo nė žodžio, visada klausė ir darė, ko jie nori. Soc. darbuotojai nereagavo į tai, o jis visada buvo ujamas. Kadangi buvo tylus, visiems buvo smagu. Iš vaiko tyčiojosi prie mokytojų, bet jos nieko nedarė, nes biedni kaimo vaikai niekam nerūpi“, – problemą įžvelgė E. Anupraičio bendraklasė.

Jos teigimu, tėvai visada iš sūnaus daug reikalavo, nors nieko jam nesuteikė. Maža to, kartą esą matė ji ant E. Anupraičio žando mėlynę – tąkart jis ją aiškino tuo, kad tėvas baudė nespėjus į mokyklinį autobusą.

„Jis siekė to, ko norėjo, ir ilgai kentėjo. Jis nerūkė, negėrė ir jį taip pasielgti privertė jie patys“, – atvirą savo nuomonę rėžė mergina.

Greičiausiai suprato, ką daro

„Jis suprato, ką daro, ir niekada nesigailės širdyje. Jis stengėsi ir mokėsi tiek metų, bet grįžus po studijų vėl kažkas įvyko. 26 metus pasimokęs žmogus, manau, norėjo pasiekti daugiau, bet tėvas jam liepė dirbti apsaugoje kaip ir jis pats, nes kitaip neturės ir negaus grįžęs namo valgyti. Trumpai tariant, niekas jo neišlaikys“, – kas galėjo išprovokuoti pykčio protrūkį, svarstė mergina.

Jos teigimu, E. Anupraitis buvo ramaus būdo, protingas, tad greičiausiai suprato, ką daro ir pakeldamas ranką prieš artimuosius.

„Neišmylėtas vaikas buvo ujamas, kampe augęs, tėvų meilės nematęs. Kasdien grįždamas iš mokyklos jis bijojo tėvo, iki išnaktų sėdėdavo prie knygų ir laukdavo, kada galės važiuoti. Ten daug vaikų, sakydavo, autobusas laukia. Bet jie jį sekdavo ir žinodavo, kiek jam pamokų, kada autobusiukas ir jis turi būti“, – kokiomis sąlygomis gyveno bendraklasis, pasakojo mergina.

Pasirinko drauges, o ne bendraklasį

Pati vienkiemyje augusi DELFI pašnekovė tikino bendraklasį vis užkalbindavusi, pasiūlydavusi pasidalinti priešpiečiais, tačiau sutikdavęs jis esą tik kartais.

„Po kelių savaičių priimdavo bandelę ir tokiu žvilgsniu nužvelgdavo. Aš jam sakydavau: „Gal aš ryt neturėsiu, o tu turėsi“. Tada nusišypsodavo ir nuleisdavo galvą, valgydavo toliau. Tada pradėjo draugės manęs šalintis, nes jį kalbinau, nes jis atmata. Pasirinkau mergaites, todėl su juo tik kartais susitikdavo žvilgsniai, nusišypsodavau“, – pasakojo mergina.

E. Anupraitį esą užgauliojo ir jos draugės – ir ant kuprinės spjaudė, ir knygas atėmė. Kai mergina ėmė jas auklėti, kad tai gali stipriai atsiliepti jam, tėvai supyks, šios esą vėl užpyko, kad bendraklasį mergina gina.

Įtariamas 4 žmonių nužudymu

DELFI primena, kad Gaižėnų kaime pirmadienio vakarą rasti net keturių žmonių lavonai su šautinėmis žaizdomis. Įtarimų šešėlis krito ant vieno iš nužudytųjų sūnaus – E. Anupraičio.

Tai iki šiol pareigūnams nežinomas, nė karto neteistas ir psichinėmis problemomis nesiskundęs jaunas vyras, dirbęs apsaugininku. Vyras nebuvo žinomas ir medikams – dėl jokių psichinių ligų jis nebuvo gydomas.

Pirmadienį 17.45 val. gautas pranešimas, kad Kauno r. Gaižėnų kaime rasti keturių žmonių kūnai su šautinėmis žaizdomis: vyro (gimusio 1967 m.), jo žmonos (gimusios 1968 m.), jo mamos (gimusios 1942 m.), jo brolio (gimusio 1979 m.). Įvykio vietoje rastas sužalotas senelis (gimęs 1936 m.), vyras ištiktas šoko, išvežtas į ligoninę.

Lietuvos policija pranešė, kad apžiūrėjus namus viename užrakintame seife rasti du ginklai, kitas seifas rastas atidarytas ir tuščias.

Apie nusikaltimą pareigūnams pranešė nužudytųjų artimieji – jie kelias dienas negalėjo susisiekti su artimaisiais ir nusprendė nuvykti jų aplankyti.

DELFI žiniomis, nusikaltimas galėjo būti įvykdytas šeštadienio vakarą.

Turinčius bet kokios informacijos apie šį įvykį policija prašo kuo skubiau informuoti pareigūnus bendruoju pagalbos tel. 112.