TV3 televizijos laidos „Savaitės komentarai“ kūrėjai aiškinosi, ar toks valdančiųjų prielankumas bažnyčiai nėra neatsitiktinis. Manoma, kad taip dešinieji atsidėkoja už Bažnyčios paramą per savivaldybių ir kitus rinkimus. Ne gana to, rengiamas dar vienas įstatymas, eisiantis katalikų bažnyčiai atsiimti ne tik religinius pastatus, bet ir nekilnojamąjį turtą šalia jų. „Ar tik ne čia ir slypi katalikų hierarchų noro suartėti su valdžia esmė?“ - buvo klausiama laidoje.
Prieš savivaldybių rinkimus kunigai įvairiose parapijose per mišias piliečiams aiškino, kad tikri katalikai turi rinktis konservatorių partiją, kuri vienintelė šalyje yra dorai krikščioniška. Ypač karštai parapijiečius agitavo Šilalės rajono Kaltinėnų klebonas. Laidoje kalbinti Seimo nariai tvirtino esą už tokį nuoširdų Šilalės rajono kunigų darbą buvo atsilyginta: pasibaigus savivaldybės rinkimams vienai bažnyčiai buvo skirta 700 tūkst., kitai bažnyčiai – 500 tūkst. litų remontui ir pastatų statymui.
Nepraėjus nė pusmečiui po rinkimų, premjeras paskelbė, kad katalikų Bažnyčiai skiria 4 mln. litų. Konservatorių lyderis pareiškė, kad ir toliau rems bažnyčią, o kaltinimus prielankumu Bažnyčiai už paramą per rinkimu atrėmė tvirtindamas, kad ir jo pirmtakai žarstė milijonus dvasininkijai. „Jūs juokaujate. Ta programa yra patvirtinta turbūt dar Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais ir ji turi būti įgyvendinama“, - tikino politikas.
Bažnyčios hierarchai tikino draudžiantys dvasininkams agituoti už konkrečias partijas ar asmenis, bet į politikuojančius kunigus žiūrintys atlaidžiai. „Bažnyčia prieš visus rinkimus išsako savo poziciją, principus, ko ji laukia iš kandidatų, o žmonės turi galimybę apsispręsti. Jeigu kuris kunigas pasielgė ne taip ir jis įvardija konkrečiai kurią nors partiją, jis padaro blogai. Jam riekia, kaip mes sakome „ispaviedotis“ (eiti išpažinties – DELFI)“, - sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Kaip teigiama laidoje, kai kurie Seimo nariai tvirtina esą Bažnyčia gali atgauti ne tik religinius pastatus, bet ir klebonijas, gyvenamuosius namus. Vyriausybė rengia įstatymą, kuris leidžia dvasininkams iš valstybės reikalauti daugiau. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius neigė tokius įtarimus, bet pripažino, kad konservatoriai aktyviai remia bažnyčią: „Gana glaudūs konservatorių, mūsų koalicijos partnerių, ryšiai su Bažnyčia ir bent jau įsiklausymo tikrai yra daug. Kiek tenka dalyvauti įvairiose diskusijose, mes iš tiesų žiūrime, kad viskas būtų daroma teisėtai ir pagrįstai, bet kad įsiklausymo yra daugiau, matyt, tai akivaizdus faktas“, - sakė laidoje ministras.
Tačiau patys katalikų bažnyčios hierarchai sako esą pastatai jiems mažai berūpi, mat daugelis jų jau grąžinta. Dabar svarbiausias bažnyčios taikinys yra žemė, kurią privatizavo Sovietų valdžia. Bažnyčios vadovai veda derybas su valdžia dėl jos grąžinimo ir tikina, kad žemė verta mažiausiai ketvirčio milijardų litų. „Dauguma pastatų arba grąžinta, arba kompensuota, taip kad apie juos šiuo metu kaip ir nemąstoma. Jei už tą žemę mes per 20 metų būtume gavę bent du procentus nuomos, ką mes valstybei palikome, kad ji spręstų savo reikalus, tuomet būtume gavę apie 100 mln. Lt“, - pretenzijas į Bažnyčios buvusią nuosavybę išdėstė S. Tamkevičius.
Dvasininkai tikina, kad dėl prarastos žemės jie priversti gyventi susiveržę diržus, todėl, kol neišspręstas žemės kompensavimo klausimas, vyriausybės skirti 4 mln. Lt tėra lašas jūroje. „Kol jis (klausimas – DELFI) neišspręstas, mes esame tokioje vargingoje būklėje. Pasaulyje niekur iš rinkliavų neremontuoja bažnyčių. Iš rinkliavų galima vienam kitam patarnautojui algą išmokėti, susimokėti komunalinius mokesčius“, - teigė Bažnyčios hierarchas.
Tuo tarpu apžvalgininkai tikina, kad dvasininkų skundai peržengia padorumo ribas, nes Bažnyčia ir taip turi daug lengvatų. Bažnyčios apetitas šiuo metu auga esą neatsitiktinai. Jos hierarchai intensyviai mina valdžios institucijų slenksčius, kol valdžioje konservatoriai – ir ne tik dėl turto grąžinimo ir kompensavimo. Konservatoriai nuolaidžiauja dvasininkų spaudimui ir dėl dirbtinio apvaisinimo.