Baro savininkas užtikrina, kad svečiai galės šaudyti ir į karą su Ukraina pradėjusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvaizdą.
Tai garsusis Lvovo baras „Kriivka“, kurio pavadinimas reiškia bunkerį ir kuris įkurtas tarsi muziejus Ukrainiečių partizanų armijai (UPA). Ši organizacija Ukrainoje veikė nuo 1943 m. ir kovojo prieš nacius, lenkus bei sovietus, tačiau ne visi ją mini geru žodžiu, nes Voluinėje ir Galicijoje UPA vykdė etninį lenkų kolonistų valymą.
Vis tik Vakarų ukrainiečių sąmonėje UPA išlieka svarbi, nes buvo vienintelė karinė organizacija, kurios nariai guldė galvas už Ukrainos valstybingumą.
Įleidžia ne visus
Kai viešbutyje paklausiame, kaip nuvykti į garsųjį „Kriivka“ barą, mums nurodoma tik gatvė. Tikslus šio baro adresas niekur neskelbiamas. „Tai yra kaip ir slapta, bet visi žino ir jums parodys“, - šypsosi viešbučio darbuotoja.
„Kriivka“ įsikūrusi miesto centre. Prie įėjimo jau laukia lankytojų eilė – vidun įleidžiami po du-keturis žmones. Iš pradžių UPA uniforma vilkintis apsaugos darbuotojas paklausia slaptažodžio. Pasakiusiems „Šlovė Ukrainai! Šlovė herojams!“ durys atveriamos, liepiama išgerti šlakelį medaus skonio trauktinės. Tiesa, blaivininkai šios „prievolės“ gali išvengti.
„Yra pavyzdžių, kai žmonės nepatenka į „Kriivką“. Pavyzdžiui, neįsileidome Olego Cariovo – jis buvo nacionalinio parlamento narys ir taip vadinamų Donecko ir Luhansko respublikų sąjungos parlamento pirmininkas. Jis atvyko pas mus ir atsisakė pasakyti slaptažodį. Pasakė: „Nesakysiu“. Ir pradėjo aiškinti, kad yra parlamento narys. Na ir kas? Eina jis...Mes turime taisykles. Pas mus Ukrainoje tai buvo didelis skandalas, jis kreipėsi į generalinį prokurorą siekdamas uždaryti restoraną“, - pasakojo J. Nazarukas.
„Kriivkos“ erdvės suskirstytos temomis, prie tualeto įkurtas karceris, visur iškabintos UPA kovotojų nuotraukos, tarsi muziejuje galima išvysti senovinių ginklų. Tačiau kitaip nei muziejuje, „Kriivkoje“ viską galima liesti, fotografuotis, nors eksponatus saugo prie jų prisegtos grandinėlės.
„Taip padarėme, nes žmonės bet kur juos padeda, vagia. Buvo pavogta tuzinai tokių ginklų, todėl dabar prirakinome. Įsivaizduokite, per metus apsilanko milijonai žmonių, negalime visko sužiūrėti“, - sakė savininkas.
S. Bandera Ukrainos istorijoje
Vienas „Kriivkos“ savininkų pasakoja, kad baro-UPA muziejaus idėja kilo iš paprasto noro paneigti stereotipus apie Vakarų Ukrainą.
„Mes norėjome parodyti žmonėms, kad galime paaiškinti savo istoriją su šypsena, kad nenorime diskutuoti apie komunizmą, rusus, UPA iki gyvenimo pabaigos – norime vykdyti verslą, uždirbti, padaryti kultūrinį projektą. Nenoriu visą savo gyvenimą kažkam aiškinti, kad mano istorija yra mano. Nesuprantu, kodėl negalėčiau rašyti savos istorijos versijos ir laukti Rusijos ar rytinių ukrainiečių istorijos, kurios jie visiškai nesuvokia. Mes tiesiog padarėme projektą: surinkome visą informaciją apie šį Ukrainos istorijos etapą – taigi dabar apie UPA turime daugiau informacijos nei muziejai“, - pasakojo J. Nazarukas.
Kaip žinome, Rusijos propaganda vakarų ukrainiečius vadina banderininkais ir nacių pakalikais, nors Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas pats buvo sudaręs paktą su Adolfo Hitlerio Vokietija.
Kaip rašo amerikiečių istorikas Timothy Snyderis, S. Banderos UNO tikslas buvo čia ir dabar įkurti nepriklausomą Ukrainą su visomis ukrainiečių žemėmis – tai apėmė ir gausiai lenkų apgyvendintą Galiciją bei Voluinę. Tačiau Lenkija šiose vietovėse vykdė kolonizacinę ir asimiliacinę politiką, todėl UNO prieš Lenkijos pareigūnus vykdė teroristinius aktus – pavyzdžiui, nužudė ukrainiečiams nepalankų lenkų vidaus reikalų ministrą Bronislawą Pierackį.
Tačiau UNO buvo labiau politinė nacionalistinė organizacija. Siaučiant Antrajam pasauliniam karui 1943 m. buvo įkurtas karinis sparnas UPA, kuris vien Voluinėje nužudė 40-60 tūkst. lenkų civilių. Žinoma, lenkai neliko be atsako.
Pats S. Bandera 1934-1939 m. sėdėjo Lenkijos kalėjime, 1941-1944 m. buvo įkalintas nacių koncentracijos stovykloje, todėl pats asmeniškai nėra kaltinamas etniniu valymu.
Rusijos propagandos teiginiai apie jo bendradarbiavimą su naciais kartais laikomi pritemptais, mat S. Bandera tikėjosi pasinaudoti vokiečiais ir jų leidimu įkurti nepriklausomą valstybę, tačiau jo nacionalizmas vertinamas kaip kraštutinis.
Mes sužlugdome rusų stereotipus
J. Nazarukas pasakoja, kad Ukrainoje iki šiol nėra modernaus ir gero muziejaus, skirto UPA, todėl baro savininkai ėmėsi šios misijos.
„Turime tikrai daug informacijos ir nuotraukų. Kurdami barą stengėmės, kad jame vyrautų žaidybinė-pažintinė atmosfera. Mes nenorime būti klasikinis muziejus, kur koks nuobodus gidas pasakoja istoriją. Tos istorijos visame pasaulyje panašios, visi tokiuose muziejuose turi elgtis tyliai, negalima nieko liesti. O mūsų idėja buvo žengti žingsnį prie žmonių, kuriems nepatinka tokie muziejai“, - teigė pašnekovas.
Jo teigimu, Vakarų Ukrainos gyventojų istorija yra glaudžiai susijusi su UPA, beveik visose šeimose praeityje kas nors priklausė šiai organizacijai.
Vyro teigimu, stereotipai susiformuoja iš nežinojimo. Jo nuomone, net karas Rytų Ukrainoje kilo būtent dėl stereotipų ir žinių trūkumo.
„Juk jie 70 metų gyveno komunizme, kur buvo bandoma pasakoti kitokią istoriją. Po komunizmo žlugimo jie gyveno modernioje valstybėje, bet niekas nedėjo jokių pastangų, kad tokia istorija būtų aiškinama. Ir kai jie atvyksta į Lvovą, jie nieko nežino apie UPA, apie S. Banderą ir visą šį Ukrainos istorijos periodą. Net užsieniečiams sunku suprasti. UPA buvo vienintelė kariuomenė per visą mūsų istoriją, kuris tikslas buvo vienas – nepriklausoma Ukraina “, - sakė J. Nazarukas.
„Kriivkos“ savininkas teigia, kad baras įsileidžia visus klientus, išskyrus girtus asmenis ir tuos, kurie nepasako slaptažodžio. Klausiamas apie rusus, J. Nazarukas teigia, kad rusai – nuostabiausi klientai – jie pats tikriausias šio baro taikinys.
Galima „nušauti“ J. Staliną
„Kriivka“ turi netgi savo šaudyklą, kurioje galima netikrais šoviniais šaudyti į žiauriausių SSRS kūrėjų J. Stalino, V. Lenino ir L. Berijos atvaizdus.
Klausiamas, kodėl baro lankytojai negali pašaudyti į V. Putiną, J. Nazarukas negalėjo tiksliai atsakyti.
„Aš galvojau, kad yra ir V. Putino. Reikės pažiūrėti, gal baigėsi“, - juokėsi J. Nazarukas.
„Žinau tikrai, kad iki šiol V. Putino portretų mūsų šaudykloje nebuvo. Vis dėlto jis pareigas einantis Rusijos Federacijos prezidentas. Kai turi daug klientų iš Rusijos, nesinori jiems įkąsti. Tai jų prezidentas: jie už jį balsuoja, remia. Bet taip buvo iki šiol. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad V. Putinas prilygsta J. Stalinui, V. Leninui ir L. Berijai“, - reziumavo vienas „Kriivkos“ savininkų.