Banke neteko visų santaupų: atsiliepusi telefonu padariau didžiausią klaidą

Santaupų banke netekusi Šiluvos (Raseinių raj.) gyventoja Halina Sodeikienė atleido savo skriaudėjams – telefoniniams sukčiams ir meldžiasi už juos. Garbaus amžiaus moteris savo name yra įsirengusi įspūdingą altorių ir prie jo prašo malonės visiems nusidėjėliams.

Įtaria hipnoze

H. Sodeikienė išsamiai papasakojo, kaip buvo apgauta. Ji tik vėliau suprato, kad sukčiai elgėsi labai gudriai ir galbūt, anot H.Sodeikienės, naudojo hipnozę.

„Jie man paskambino ir pasakė: „Labas, Alina.“ Gal ne „Alina“ pasakė, bet kažką sumalė ir man pasirodė, jog pasakė Alina. Kalbėjo labai draugišku tonu. Balsas buvo kaip mano senos pažįstamos Dalios, su kuria mes kartu užaugome ir vėliau daug metų gyvenome Vilniuje. Padariau didžiausią klaidą, kad paklausiau: „Dalia, ar čia tu?“ Išsidaviau.

Pasakė, taip, čia aš, Dalia, ir pradėjo pasakoti apie atsitikusią bėdą. Pasakojo, kad nukrito nuo laiptų, patyrė didelę traumą, krisdama dar sužeidė kažkokią mergaitę ir dabar yra ligoninėje. Sako, gelbėk, jeigu gali, padėk man su pinigais. Gerai, sakau, kiek turiu, tiek ir atiduosiu. Bet, sakau, aš tuos pinigus banke turiu. Gerai, sako, sužeistos mergaitės brolis kaip tik gyvena Raseiniuose ir jis atvažiuos pas tave į namus, nuveš į banką ir paims pinigus“, – savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ pasakojo H.Sodeikienė.

Žurnalisto paklausta, ar yra patikli, pensininkė prisipažino: esu atviras žmogus ir moku tik atvirai bendrauti. Dar pridūrė: net jei ir jūs būtumėte sukčiai, aš vis tiek galvočiau, kad jūs žurnalistai.

Kruvinos akys

Po pokalbio telefonu praėjus kiek laiko prie H.Sodeikienės namo Saulėtekio gatvėje sustojo automobilis. „Tas sužeistos mergaitės brolis atrodė kaip pacaniokas – ne daugiau kaip aštuoniolikos metų. Jis buvo užsidėjęs juodus akinius. Kai sėdėjau šalia automobilyje, pastebėjau, kad jo akys yra tarsi kruvinos. Turbūt jis neseniai mušėsi. Bet man tada nekilo jokių įtarimų. Dabar manau, kad kažkokiu būdu buvau hipnotizuojama. Net sukčius atvežęs taksi automobilis man atrodė kaip policijos“, – prisimindama kelių mėnesių senumo apgaulės istoriją pasakojo nukentėjusi Šiluvos gyventoja.

Nepažįstamas vaikinas jai paaiškinęs, neva jį kažkas buvo užpuolę ir jam vos pavyko išnešti sveiką kailį.

Sumaištis banke

Raseiniuose esančiame „Swedbanke“ bandant paimti H.Sodei­kienės pinigus, kilo sumaištis, mat paaiškėjo, kad pensininkė neturi paso. „Senojo galiojimo laikas buvo pasibaigęs, o naujo dar nebuvau gavusi“, – sakė H.Sodeikienė.

Tačiau ši aplinkybė, galėjusi apsaugoti pensininkės santaupas, nepadėjo. Tiesa, gali būti, kad H.Sodeikienė ne viską tiksliai prisimena. Raseinių rajono policijos komisariato atstovas, komentuodamas pinigų išdavimo aplinkybes, paaiškino: „H.Sodeikienę atlydėjo (į banką – red. pastaba) ikiteisminio tyrimo metu jau nustatyti piliečiai. Apklausus banko darbuotoją ši teigė, kad H.Sodeikienė pateikusi savo asmens tapatybės dokumentą. Jos prašymu į vyriškio nurodytą banko sąskaitą buvo pervesta 1000 eurų. Pasak banko darbuotojos, H.Sodeikienė teigė, kad pinigai pervedami už žemę. Įtarimai pareikšti. Ikiteisminis tyrimas dar vyksta.“

„Swedbankas“ į savaitraščio paklausimą neatsiuntė jokio paaiškinimo.

Dėjosi giminaičiais

Anot H.Sodeikienės, paaiškėjus, kad nėra paso, banko darbuotoja paaiškino, jog išduoti pinigų nėra galimybių.

„Taip ir pasakė: mes negalime duoti. Paskui sako: tai gal jūs, giminės, turite dokumentus. Aš tylėjau ir nežinojau, ką sakyti. Tai tas vaikinas išlemeno, kad jie yra giminės. Tam žulikui banko darbuotoja pasakė: tai gal jūs turite pažymėjimą. Jis ir padavė dokumentą – kažkokią kortelę. Kiek supratau, jam ir buvo pervesti mano pinigai. Aišku, ta kortelė galėjo būti vogta“, – svarstė H.Sodeikienė.

Šiluvos seniūnas Jonas Šlepas sakė neblogai pažįstantis H.Sodeikienę ir per daug nesistebintis, kad sukčiai ją apgavo.

„Ji yra protinga, įdomi, bet nepakankamai atsargi. Sukčiai tuo ir naudojasi. Jie net per didžiuosius Šiluvos atlaidus nesnaudžia. Per praėjusias Šilines tarp maldininkų vaikščiojo kažkokios mergužėlės, maloniai klausinėjo: ar pirmą kartą apsilankėte Šiluvos atlaiduose? Ir užsirašydavo telefono numerį, kai kurie turbūt pasakydavo vardą, adresą. Tai turint jau galima sukčiauti. Per įvairius bendruomenės susirinkimus nuolat primename, kad reikia būti atsargiems. Bet sukčiai vis randa landų“, – apgailestavo seniūnas.

Jaučiasi rami

Be santaupų likusi H.Sodeikienė tikina, kad jai visiškai užtenka pensijos ir dėl ateities ji besijaučianti rami. „Turiu Dievą ir jis niekada nepaliks manęs nelaimėje. O pinigai tėra tik velnio šūdas. Atsiprašau už tokį žodį“, – rėžė geros nuotaikos neprarandanti Šiluvos gyventoja.

Miestelyje ji žinoma ir dėl savo dukterų – Vaivos, Vytautės ir Valdonės. Jos gyvenime yra nemažai pasiekusios ir gali būti mamos pasididžiavimas. Vaiva yra populiari astrologė, Vytautė – žinomo dirigento Vytauto Lukočiaus žmona, Valdonė dirba Europos Sąjungos institucijoje Liuksemburge. Anot H.Sodeikienės, žiūrint žmonių akimis, dukros gerai gyvena, tačiau jų gyvenime galėtų būti daugiau vietos Dievui.

Paslaptingas ženklas

Daug metų Vilniuje praleidusi H.Sodeikienė tvirtino, kad į Šiluvą atsikraustė gavusi ženklą iš Švenčiausiosios Mergelės Marijos.

„Galite tikėti arba netikėti, bet aš papasakosiu. Man tuo metu buvo septyniasdešimt septyneri. Su drauge buvau atvykusi į Šiluvos atlaidus. Viską kuo puikiausiai prisimenu iki smulkmenų. Pagrindinė Šiluvos aikštė tuo metu dar buvo nerestauruota. Skaisčiai švietė saulė, mes su drauge sėdėjome aikštėje ant suolo ir meldėmės. Draugė man kumštelėjo ir pasakė: žiūrėk, kas ant tavo rankinės. Ant jos gulėjo dvi baltos plunksnelės. Balandžio plunksnelės. Kaip jos galėjo čia atsirasti? Buvo tyki diena, jokio vėjelio. Nemiegojau, nesapnavau. Pagalvojau: Motinėle Švenčiausioji, ką tai reiškia? Gal tai reiškia, kad aš atskrisiu į Šiluvą gyventi? Praėjo metai, ir aš jau buvau Šiluvoje. O tas plunksneles iki šiol saugoju maldaknygėje“, – neįprastą patirtį prisiminė kultūros renginių organizatorės išsilavinimą turinti H.Sodeikienė. Pasak H.Sodeikienės, prie Šaukoto (Radviliškio raj.) buvo likę nekilnojamojo turto – tėvo žemė, miškas. „Pardaviau ir Saulėtekio gatvėje nusipirkau namelį. Taip, būdama jau bobutė, apsigyvenau Šiluvoje. Tai buvo Dievo malonė“, – įsitikinusi H.Sodeikienė. Garbaus amžiaus moteris patikino, kad savo skriaudikams yra viską atleidusi ir linki jiems tik gero.

„Jei neatleisiu, man Dievas neatleis. Dievą kankino ir jis visiems atleido. Visi krikščionys turi taip elgtis“, – pabrėžė H.Sodeikienė.

Laidotuvėmis nesirūpina

Gyvenančią Vilniuje antrą kartą ištekėjusią H.Sodeikienę supo komfortiška buitis. Nieko nestigo. Tačiau ji tvirtina Šiluvoje besijaučianti kur kas turtingesnė.

„Žmonės prarado pamaldumą. O tie, kurie meldžiasi, vis tiek daro didelių nuodėmių, nes į mūsų kasdienybę giliai įleido šaknis veidmainystė. Dabar yra baisi šėtono veikla, žmones taip apdurnina, kad iš geriausių padaro niekšus. Mažai kas besuvokia, kad pinigai nėra tikra vertybė – jie žuvo ir pražuvo. Kai rašiau policijai pareiškimą, sakiau, kad man tie pinigai nesvarbūs. Kai paklausė, kas mane palaidos, pasakiau – kam smirdės, tas ir palaidos“, – sakė savo visas savo gyvenimo valandas Dievui skirianti H.Sodeikienė. Ji priminė, kad dabar gyvename advento laikotarpiu – laukiame gimstant Atpirkėjo ir todėl turime būti dvasiškai pasirengę.

„Žmogus be Dievo širdyje tėra tik puvėsių krūvelė. Per adventą yra tinkamas metas atsiversti ir prisiminti, kad mes – tik dulkės vėjyje“, – rūsčia religine išmintimi dalijosi Šiluvos gyventoja.

Įsirengė altorių

Didžiausią dvasinę paguodą H.Sodeikienei suteikia malda. Kad malda turėtų dar didesnę pakylėjimo jėgą, moteris name nusprendė įsirengti altorių.

„Daug dienų sėdėjau tuščiame kambaryje ir galvojau: kaip aš galėčiau pasidaryti altorių. Paskui, manau, iš aukščiau gavau nukreipimą. Staiga toptelėjo: juk turiu itališką bufetą Vilniuje ir jis tiks altoriui. Tą bufetą labai seniai mano antro vyro giminaičiams atvežė Orestas Marini – solistas iš Italijos. Atsivežiau tą bufetą į Šiluvą ir dabar turiu gražų altorių“, – pasakojo H.Sodeikienė.
Ji apgailestavo, kad dvasininkai Lietuvoje nepritaria iniciatyvoms įsirengti altorius privačiuose namuose.

„Lenkijoje tokie altoriai yra gana populiarūs. Manau, altoriai labai gerai tarnauja tikėjimui. Mums reikia ruoštis neeiliniams išbandymams, sukrėtimams. 1917 metais Fatimoje apsireiškus Marijai vadinamojoje trečiojoje paslaptyje (apie tai rašoma religinėje literatūroje – red. pastaba) sakoma, kad po šimto metų laukia kruvinasis persekiojimas, pavojai gyvybei. Tokias grėsmes lietuviams kelia Vladimiro Putino valdoma Rusija. Dabar tinkamas metas pasikeisti ir sugrįžti prie Dievo“, – kalbėjo pamaldžioji Šiluvos gyventoja, raginanti melstis, atgailauti ir užmiršti visas nuoskaudas.