Bėgimas prasidėjo šeštadienį Vilniuje ir Taline, jo finišas buvo sekmadienį Rygoje. Paskutiniame kilometre Latvijos sostinėje prie bėgikų prisidėjo ir šios šalies prezidentas Valdis Zatleras.
Visa bėgimo "Širdis plaka Baltijai" trasa - 218 kilometrų - buvo suskirstyta į 218 atkarpų. Bėgikų koloną vedė profesionalūs orientacininkai. Šie sportininkai keisdavosi kas 12 kilometrų.
Anot akcijos rengėjų, prie kiekvieno orientacininko krūtinės buvo pritaisytas širdies ritmo matuoklis. Gauta informacija bus užrašyta į ilgiausią pasaulyje audiogramą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienio pavakarę iš Vilniaus Katedros aikštės išlydėjo bėgikus, kurie kartu su latviais ir estais pakartojo prieš 20 metų įvykusio Baltijos kelio maršrutą.
Istorinį maršrutą, kuriame susikibę rankomis Baltijos šalių gyventojai prieš du dešimtmečius pranešė pasauliui apie laisvės siekį, savaitgalį taip pat atkartojo motociklininkai, aviatoriai, baidarininkai.
Baltijos kelio akcija įvyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint stalininės Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašyto Molotovo-Ribentroppo pakto ir jo slaptųjų protokolų, kuriais neteisėtai pasidalyta Europa, 50-ąsias metines.
Akcijos metu už rankų susikibę trijų Baltijos šalių piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. žmonių.
Po dvejų metų pasaulis pripažino nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes.