Bajorų gūžtos istorija – su degėsių kvapu

Prestižinėse Vilniaus vietose dega apleisti mediniai namai – pastaruoju metu tai kone kasdienybė. Sostinės gyventojai dar prisimena, kaip prieš 12 metų brangiame sklype – netoli Gedimino kalno – užsidegė dabartiniam Vilniaus merui Artūrui Zuokui priklausęs namas. Sostinės vadovas siūlo nesieti senų įvykių su dabar sostinę nušviečiančiomis gaisrų pašvaistėmis.

Trijų kryžių kalno papėdėje, B. Radvilaitės gatvėje, jau ketverius metus įsikūrusi Nyderlandų Karalystės ambasadoriaus rezidencija. Šio pastato kaiminystėje stovėjusios Vilniaus bajorų klubo rezidencijos – vadinamosios Bajorų gūžtos – nebėra. Jį sunaikino gaisras. Šis pastatas degė net kelis kartus – 1994 metų vasario 14-osios naktį ir tą patį rytą, dar kartą – tų pačių metų vasario 28-ąją. Tvirtinama, kad pastatas buvo visiškai sunaikintas. Iš tiesų dabar Pilių valstybiniame rezervate, kurio teritorijoje stovi olandų ambasadoriaus Lietuvoje pastatas, medinės bajorų gūžtos jau nematyti.

Nyderlandų Karalystės ambasadoriaus rezidencijos pastatas ir bajorų gūžta daugiau kaip prieš dešimtmetį priklausė Vilniaus merui A. Zuokui ir su juo siejamai bendrovei BNA grupei. Ši įmonė 1996 metų rugsėjo 25-ąją suformuotame valstybiniame sklype stovinčius statinius už daugiau kaip milijoną dolerių pardavė JAV. Čia nuo 1996 iki 2002 metų veikė JAV ambasada.

„Vienas įdomiausių to meto projektų buvo pastato Sereikiškių parke pardavimas patalpų ieškojusiai JAV ambasadai. Pirmas milijono dolerių vertės čekis man buvo įteiktas būtent ambasadoje. Tuomet man buvo 26 metai“, – savo internetinės svetainės dienoraštyje rašė sostinės meras A. Zuokas.

Įsigyti buvusį Botanikos sodo pastatą dabartiniam sostinės merui šiek tiek užtruko. Jis patalpas iš buvusių B. Radvilaitės 12-uoju numeriu pažymėto pastato savininkų dalimis supirko per dvejus metus – 1993–1995 metais. Likus dviem savaitėms iki pastato pardavimo JAV ambasadai, jį savo žinion perėmė įmonė BNA grupė.

Po 1994-ųjų vasario 14-osios naktį ir rytą kilusių gaisrų buvęs Bajorų klubo namas sudegė beveik iki pamatų. Tuomet A. Zuokas žiniasklaidai pranešė, kad įvykį tiriančių policininkų ir priešgaisrinės apsaugos specialistų pagrindinė versija – tyčinis padegimas. Tačiau nei šio, nei kito, kilusio 1994 metų vasario 28-ąją, gaisro B. Radvilaitės gatvės name priežasčių ugniagesiai nenustatė.

Sostinės vadovas A. Zuokas savaitraščiui „Panorama“ painiai aiškino apie, jo paties teigimu, „vieną įdomiausių to meto projektų“. „JAV ambasada pirko pastatą asmeniškai iš manęs. Jei neklystu, sumokėjo daugiau kaip 1 mln. dolerių. Namas buvo parduotas kartu su ūkiniais pastatais“, – teigė A. Zuokas.

Meras iš pradžių tvirtino, kad greta dabartinės Nyderlandų Karalystės pastato stovėjęs medinis bajorų gūžtos namas jam niekad nepriklausė. „Pastatas priklausė kitai kompanijai. Buvo kažkokios įmonės – juridinio asmens – nuosavybė“, – aiškino A. Zuokas.

„Panoramai“ priminus, kad laikraščiuose tuo metu sudegus pastatui buvo minima ir mero pavardė, A. Zuokas pakeitė nuomonę: „Gali būti. Tai buvo įmonės turtas. Dabar nepamenu, kuri įmonė buvo pastato savininkė. Prieš dešimt ar daugiau metų ne vienoje įmonėje teko dirbti ir jai vadovauti. Įmonė, kuri valdė tą pastatą, buvo susijusi su įmonių grupe, kuriai arba aš pats vadovavau, arba buvau vienas bendrasavininkių“.

Dar kartą paklausus, ar A. Zuokas neatmeta galimybės, kad anksčiau buvo vienas pastato bendrasavininkių, jis atsakė: „Taip, nėra ką atmesti. Čia yra faktas“. Jis pripažino iki šiol manąs, kad gaisras buvusio bajorų gūžtos name buvo sukeltas tyčia. „Esu įsitikinęs, kad pastatas buvo sąmoningai kieno nors padegtas. Dėl ko? Tuo metu kultūros paveldo specialistai neleido renovuoti net ir esamo pastato – buvo daug įvairiausių trukdymų, grasinimų teismais ir panašiai.Turint omenyje, kad sudegusio pastato mums nebuvo leista atkurti net turint to statinio dokumentus, tikslius išmatavimus, suprantama, kad kai kurie tariami Senamiesčio gynėjai galėjo būti vieni iš tų, kurie buvo suinteresuoti pastato padegimu“, – dėstė A. Zuokas.

Kalbėdamas apie medinio namo gaisrą, Vilniaus meras dar pridūrė: „Jei kas nors bando teigti, kad čia mes kažką patys padarėme, tam reikia būti visišku nesusivokėliu. Mes praradome teisę atstatyti pastatą, jo vertę šiuo metu būtų galima skaičiuoti milijonais“.