Baigta Lietuvos ambasados Paryžiuje pastato istorija

 (1)
Lietuvos užsienio reikalų ministerija gavo patvirtinimą, kad Prancūzijoje galutinai užbaigtos teisinės procedūros, būtinos įsigalioti sutarčiai tarp Lietuvos ir Prancūzijos vyriausybių dėl Lietuvos diplomatinės atstovybės pastato Paryžiuje statuso.
2001 metų gruodžio 13 dieną Paryžiuje Lietuvos ir Prancūzijos UR ministrai Antanas Valionis bei Hubertas Vedrine (Hiuberas Vedrinas) pasirašė sutartį, numatančią nuostolių atlyginimą Lietuvai už 1940-ųjų rugpjūtį Sovietų Sąjungos nusavintą atstovybės pastatą Paryžiuje.

Pagal sutartį pastato nuosavybės teisės pereina Prancūzijai, kuri perves Lietuvai piniginę kompensaciją - 12 mln. litų. Už gautą kompensaciją Lietuva savo diplomatinei atstovybei nupirko erdvų tūkstančio kvadratinių metrų ploto 4 aukštų namą, esantį gerame Paryžiaus rajone.

1940 metais, Lietuvai praradus nepriklausomybę, Paryžiaus merija iškraustė iš ambasados pastato Lietuvos diplomatus. Po Antrojo pasaulinio karo ambasados pastatas buvo perduotas Sovietų Sąjungai. Iširus SSRS, pastatą perėmė Rusija.

Nors formaliai ambasados pastatai nuosavybės teise priklausė Lietuvai, jų negalima buvo perimti, nes juose yra įsikūrę diplomatinę neliečiamybę turintys Rusijos piliečiai.

Pasak URM pranešimo spaudai, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies diplomatinės atstovybės Paryžiuje pastatą buvo bandoma atgauti teisminiu būdu. Nuo 1990 iki 1994 metų įvairaus lygio Paryžiaus teismai, išnagrinėję bylą, pripažindavo, kad jie yra nekompetentingi ją išspręsti.

Per Prancūzijos prezidento Jacqueso Chiraco (Žako Širako) vizitą Lietuvoje 2001 metų liepą susitarta pasirašyti sutartį dėl atstovybės pastato statuso. Lietuvos vyriausybė minėtą dokumentą patvirtino 2002 metais kovo 27 dieną.

Pagal Prancūzijos įstatymus sutartis turėjo būti ratifikuota abiejuose šios šalies parlamento rūmuose. Susitarimas įsigalioja birželio 1 dieną.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Spręs, ar pradėti apklausą K. Pūkui (3)

Seimo komisija trečiadienį planuoja apsispręsti, ar siūlys pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui.

M. Basčio apkaltos komisija apklaus VSD vadovus

Atnaujinusi darbą Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos komisija trečiadienį ketina išklausyti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio ir kitų pareigūnų paaiškinimus.

Orai: iki šilumos – tik kelios dienos (9)

Antroje savaitės pusėje neramus vėjas kasdien dangumi gins debesis, iš kurių gausiau palis penktadienį.

S. Skvernelis su G. Palucku žada susitikti jau greitu metu (27)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad su išrinktuoju socialdemokratų vadovu gali susitikti dar šią savaitę.

Emigrantai neslepia nuoskaudų: Lietuva dar ateis mūsų paprašyti (296)

„Gal tik kartą esu pagalvojęs, kad būtų gerai, be Lietuvos, turėti ir Norvegijos pilietybę“, – sako trisdešimt metų Norvegijoje gyvenantis filologas ir vertėjas Algimantas Kušlys, apsieinantis su leidimu gyventi ir dirbti šioje šalyje. Jis teigia nejaučiąs jokių nepatogumų ar diskriminacijos, neturėdamas Norvegijos pilietybės. Tačiau ir A. Kušlys, ir kiti LRT.lt kalbinti išeiviai, kurie irgi kol kas išsiverčia tik su Lietuvos pilietybe, mano, kad emigravusiems lietuviams turi būti užtikrinta galimybė turėti dvigubą pilietybę.