Pagal sutartį pastato nuosavybės teisės pereina Prancūzijai, kuri perves Lietuvai piniginę kompensaciją - 12 mln. litų. Už gautą kompensaciją Lietuva savo diplomatinei atstovybei nupirko erdvų tūkstančio kvadratinių metrų ploto 4 aukštų namą, esantį gerame Paryžiaus rajone.
1940 metais, Lietuvai praradus nepriklausomybę, Paryžiaus merija iškraustė iš ambasados pastato Lietuvos diplomatus. Po Antrojo pasaulinio karo ambasados pastatas buvo perduotas Sovietų Sąjungai. Iširus SSRS, pastatą perėmė Rusija.
Nors formaliai ambasados pastatai nuosavybės teise priklausė Lietuvai, jų negalima buvo perimti, nes juose yra įsikūrę diplomatinę neliečiamybę turintys Rusijos piliečiai.
Pasak URM pranešimo spaudai, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies diplomatinės atstovybės Paryžiuje pastatą buvo bandoma atgauti teisminiu būdu. Nuo 1990 iki 1994 metų įvairaus lygio Paryžiaus teismai, išnagrinėję bylą, pripažindavo, kad jie yra nekompetentingi ją išspręsti.
Per Prancūzijos prezidento Jacqueso Chiraco (Žako Širako) vizitą Lietuvoje 2001 metų liepą susitarta pasirašyti sutartį dėl atstovybės pastato statuso. Lietuvos vyriausybė minėtą dokumentą patvirtino 2002 metais kovo 27 dieną.
Pagal Prancūzijos įstatymus sutartis turėjo būti ratifikuota abiejuose šios šalies parlamento rūmuose. Susitarimas įsigalioja birželio 1 dieną.