„Realiai, neoficialiais spėjimais, pagrindinis tikslas buvo Lietuvos vežėjų išstūmimas iš Rusijos pervežimų rinkos, kuris naudingas tiek Rusijos vežėjams, tiek Latvijos, Suomijos, Lenkijos. Tačiau tai priemonės, bet ne priežastys“, - trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Seimo vadovas.
A. Valinskas ragina pažvelgti į įvykių chronologiją, kuri esą puikiai atskleidžia, kad sustiprinta vežėjų patikra Rusijos pasienyje taikyta specialiai. Seimo pirmininkas primena, kad liepos 3 d. Lietuvos sostinėje Vilniuje dauguma ESBO PA narių, nepaisydamos Rusijos atstovų pasipriešinimo, priėmė konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir slovėnų parlamentaro paruoštą rezoliuciją, kuria sulyginami stalinizmo ir nacizmo nusikaltimai.
Liepos 18 d. Rusijos Dūma priima pareiškimą dėl 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių. Šiuo pareiškimu taip pat reiškiamas pasipiktinimas dėl stalinizmo ir nacizmo nusikaltimų žmonijai suvienodinimo.
Liepos 23 d. Rusijos Federacija muitinė informuoja Lietuvos Respublikos muitinę, kad Rusija imsis papildomų priemonių Lietuvos vežėjų patikrai. Analogišką laišką nusiunčia ir Lietuvos vežėjų asociacijai „Linava“.
Liepos 30 d. į Lietuvą neįleidžiamas buvęs Rusijos prezidento tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos viršininkas, naujienų agentūros „Regnum“ vyriausiasis redaktorius Modestas Kolerovas.
Rugpjūčio 4 d. Lietuvos vežėjai pradeda strigti eilėse ties Latvijos-Rusijos siena.
Rugpjūčio 13 d. Lietuvos muitinės departamento ir Rusijos federalinės muitinės tarnybos (FMT) vadovai sususitaria sušvelninti patikrą mainais už 29 „nepatikimų“ Lietuvos vežėjų neįleidimą į Rusiją
„Pažvelkime į susitarimo esmę – jis ne tai, kad nenaudingas, jis žalingas Lietuvos vežėjams, nes išstumia juos iš Rusijos rinkos ir, deja, po trijų-keturių savaičių tas faktas taps realybe. 29 įmonėms taikomas papildomas tikrinimas ir netaikomas likusioms, kurių yra apie 700. Tačiau toms 29 įmonėms tenka 70 proc. visų Lietuvos pervežimų į Rusiją dalis. Išvadas galime daryti patys. Manau, kad politiniu sprendimu Lietuvos vežėjai buvo išstumti iš Rusijos pervežimų rinkos“, - trečiadienį sakė. A. Valinskas.
Seimo pirmininkas pripažįsta, kad TIR konvencijos pažeidimų iš Lietuvos pusės išties būta, tačiau atkreipia dėmesį, kad pažeidimų skaičius per šiuos metus nuo bendrų pervežimų sudaro 0,03 proc., o Rusijos Federacijos pretenzija dėl šių pažeidimų gali siekti ne daugiau nei 350 tūkst. eurų. „Šiai sumai yra TIR garantija ir sumas galima be problemų išieškoti“, - sakė A. Valinskas bei pabrėžė, kad Rusijos taikomos priemonės buvo neadekvačios.
Kad kaimyninės valstybės sprendimas yra politinis, A. Valinskas sako įsitikinęs dar ir dėl to, kad Rusijos pusė nuolat kartoja priešingai. „Jeigu taip sako Rusijos pusė, tai beveik 100 proc., kad tai ir yra politinis sprendimas, kurį įgyvendino jau muitinės rankomis“, - svarstė parlamento vadovas.
Pasak A. Valinsko, Lietuva politiškai neapgynė savo vežėjų. „Jeigu valstybė yra atvirai, administraciniais metodais šantažuojama ir neįleidžiami visi vežėjai, o ne vienos ar kitos įmonės, kurios buvo žinomos Rusijos muitinei, tai atsakymus ir išvadas galime pasidaryti patys“, - teigė Seimo pirmininkas.
DELFI primena, kad, skirtingai nei Seimo pirmininkas, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra akcentavusi, jog nusižengimų padarė ir lietuviai, piktnaudžiavę muitinės procedūromis, tad vien Rusijos dėl susidariusios padėtis kaltinti nereikėtų.
„Mano turima informacija sako, kad pažeidimų buvo ir Lietuvos pusėje, taigi norėdami kažką kaltinti, pirmiausia neturime suteikti jokių galimybių ar priežasčių su mumis taip elgtis“, – LTV laidai „Teisė žinoti“ yra teigusi prezidentė.
Šalies vadovė tuomet nesiryžo vertinti, kiek Rusijos veiksmai gali būti susiję su politika.