Balandžio 23-ioji – Jurginės, ganiavos pradžia. Anksčiau šią dieną nors trumpam po žiemos iš tvartų būdavo išgenami galvijai. Tačiau pastaraisiais metais išginti karvių nėra kur – lietaus šykštinčioje gamtoje žolė neskuba kaltis.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
„Tai ganiavos pradžia. Tądien iš tvartų į pirmąją pievų žalumą išgenami galvijai, perkentėję šaltą žiemą ir alkaną pavasario pradžią. Net jei „Jurgis atjotų ant širmo žirgo” – aplinkui būtų šalnos nubalinta žolė, vis tiek reikia išginti. Nors trumpam, tik į diendaržį”, - apie Jurgines knygoje „Saulės ratu, mėnulio taku: lietuvių kalendorius“ rašo etnologas profesorius Libertas Klimka.

Pasak L. Klimkos, išgenama būtinai su apeigomis – pavyzdžiui, šeimininkė, į kokią seną vyžą įdėjusi žarijų, užmeta ant jų verbos spygliukų, kitų žolelių ir pasmilko karvių snukius bei tešmenis. Tikėta, kad taip karvės nesirgs, bus pieningos, joms gyvatė nekirs.

Etnologas rašo, kad moterys per Jurgines neausadavo – esą minant pakojas, darosi vilko nasrus primenančios žiotys. Tačiau griežčiausi draudimai buvo susiję su žeme – tikėta, kad nevalia jos judinti: arti, sėti, kasti. Arklius tądien ilsindavo, duodavo daugiau pašaro, ankstyvą rytą maudydavo, šukuodavo, apipjaustydavo kanopas. „Manoma, kad Jurginių šventė yra labai senos kilmės, gal dar menanti senojo tikėjimo dievaičių – gyvulių ir augalų globėjų garbinimo apeigas”, - rašoma L. Klimkos knygoje.

Išginti karvių nėra kur

Ausi per Jurgines – bus žiotys kaip vilko
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė dr. Audronė Galvonaitė sako, kad nors lauke atrodo šalta, vis dėlto pavasaris šiltesnis, nei turėtų būti pagal klimatinę normą. Pasak klimatologės, Jurginių irgi yra buvę įvairių – pavyzdžiui, 1996 m. būta per 20 laipsnių šilumos, o 1981m. – beveik iki 10 laipsnių šalčio.

„Ir dabar galėtume išginti karves, jeigu būtų buvę lietaus. Jei būtų buvę lietaus, žolė būtų gerokai labiau ūgtelėjusi, nei dabar paaugusi. Dabar labai labai sausa – ir visi augalai, ir medžiai labai

nenoriai, nedrąsiai sprogsta, lapus suka, žolė labai pamažu auga“, - sakė A. Galvonaitė.

Pašnekovė pritaria senolių išminčiai, kad balandžio lietūs – aukso vertės. „Yra netgi toks pasakymas – balandis turi 30 dienų, gerai, kad lytų 31”, - kalbėjo specialistė.

Pasak A. Galvonaitės, kritulių šįmet mažai – jau anksčiau numatyta, kad jų bus mažiau už normą. Tad, sako klimatologė, klimato kaita daug ką keičia – ne veltui siūloma prisitaikymo politika. „Jau reikia galvoti apie kitokius dalykus, kad mes prisitaikytume prie vykstančios kaitos. Galbūt auginamas kultūras šiek tiek teks patobulinti, pakoreguoti, nes, kaip matote, ne visada gamta su mumis sutinka, ką norėtume matyti ir daryti tuo momentu“, - svarstė klimatologė.

Savaitgalį – Jorės šventė Molėtų rajone

Ausi per Jurgines – bus žiotys kaip vilko
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Su visomis tradicijomis pagal pagoniškas apeigas etnografinėje sodyboje Kulionyse, Molėtų rajone, švenčiamos ne Jurginės, o Jorės šventė. „Mums, civilizuotiems žmonėms, irgi verta bent kartą per metus sąmoningai išeiti į gamtą. Kaip mūsų protėviai išgindavo gyvulius, taip mes patys save išginkime. Turime atsiminti patys esantys gamta, juk ir pačių kūne po žiemos vyksta tam tikri pakitimai, jie – tarsi pavasarinių galių atbudimas, startas visiems metams. Tos galios anksčiau ir buvo vadinamos Jorės vardu“, - DELFI sakė etnologas, Molėtų krašto muziejaus etnografinės sodybos Kulionių kaime vadovas Jonas Vaiškūnas.

Ateinantį šeštadienį ir sekmadienį Kulionių kaime Jorės šventė bus rengiama 13-ą kartą. Pasak J. Vaiškūno, iš visos Lietuvos į sodybą suplaukiantiems žmonėms šventė įprasta kaip Kūčios ar Kalėdos. „Švenčiame ne Jurgines, o Jorę dėl to, kad tai – ikikrikščionišką šventės turinį atspindintis pavadinimas. Apie jį rašė dar Simonas Daukantas“, - pasakojo etnologas.

J.Vaiškūnas sako, kad Jorė minima aiškiai laikantis gamtos ženklų – švenčiama pasirodžius pirmajai žalumai, paskutinį balandžio savaitgalį, mat balandžio 23 – darbo diena. Į Kulionis atvykę žmonės atlieka apeigas, pagerbia protėvius, su vėliavomis ir ženklais eina ant piliakalnio, po to švenčia prie ugnies, čia su pirmąja žaluma šokama, dainuojama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (69)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

A. Čekuolio receptas ilgam ir energingam gyvenimui (115)

Palikęs televiziją, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis toliau rašo knygas ir beria...

Ekonomikos žvaigždė: rusų oligarchai į užsienį išvežė pusę šalies turto (227)

Turtingi rusai ofšoruose laiko tiek pat turto, kiek visi Rusijos gyventojai turi šalies viduje kartu...

Gyvai / Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija tiesioginė vaizdo transliacija (59)

Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimas Europos krepšinio čempionatui artėja prie pabaigos....

50-metį švenčiantis A. Mamontovas: turiu prastą skonį drabužiams, todėl visada atrodau jaunai pasveikino ir D. Grybauskaitė (14)

Trečiadienį, rugpjūčio 23 dieną Andrius Mamontovas švenčia 50-metį. Jubiliejaus proga...

Vargu ar atspėsite, kiek juodųjų skylių yra mūsų galaktikoje (6)

Skaičiuodami pagal tai, kiek žvaigždžių yra mūsų galaktikoje, ir kurios žvaigždės virsta...

Jemene gyvybes šienauja ne tik pilietinis karas, bet ir sunkiai valdoma cholera

Nors jau seniai atrasti būdai, kaip užkirsti kelią choleros infekcijai, Jemene ji plinta, nes tam...

Kuriose viešosiose ligoninėse gali kilti kainos (15)

Netrukus prasidėsianti Seimo plenarinių posėdžių rudens sesija gali atnešti naujovių viešose...

Artėjančio rudens prognozė: šalnos ir šalčiai – dar rugsėjį (95)

Rugsėjį jau galime sulaukti šalnų ir šalčių, tiesa, bent sniego tikimybė, laimei, išlieka...

Uždaromas ir „Swedbank“ skyrius Vilniaus centre (67)

Sostinės Gedimino prospekte ilgus metus veikęs vieno iš didžiausių šalies komercinių bankų...