11,19 milijonų eurų vertės sutartis

Žagarės regioninio parko direkcija 2015 metais sudarė 11,19 milijonų eurų vertės Žagarės dvaro parko tvarkymo sutartį su bendrovėmis „Irdaiva“, „Plungės lagūna“, „Ekstra statyba“ bei „Virmalda“. Šis pirkimas turėjo būti finansuojamas iš Europos sąjungos lėšų.

Konkursą įmonės laimėjo be konkurencijos. Šių įmonių grupė buvo vienintelė konkurso dalyvė.

Sutartyje skelbiama, kad rangovai turėjo sutvarkyti parko želdinius, restauruoti ir atkurti istorinę mūrinę tvorą su vartais, sutvarkyti rūmų, žirgyno ir sodo teritorijas, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, hipodromą, aplinkines gatves.

VPT pastebėjo auksines kainas ir liepė nutraukti sutartį

VPT nustatė, kad direkcija netinkamai nustatė darbų vertę bei neteisingai vertino pasiūlytos kainos pagrįstumą - ji yra beveik dešimtadaliu didesnė nei skaičiuojamoji darbų kaina.

„Nors perkančioji organizacija pasirinko pasiūlymų vertinimo kriterijų - mažiausią kainą ir formaliai atliko per didelės kainos vertinimo procedūras, tačiau pirkimo rezultatas neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad pirkimui skirtos lėšos bus panaudotos racionaliai ir efektyviai“, - konstatuoja VPT.

Pavyzdžiui, direkcija skaičiavo, kad istorinės mūrinės tvoros restauravimas kainuos 325 tūkst. eurų, o konsorciumo pasiūlyta kaina buvo 609,2 tūkst. eurų, žirgyno ir sodo teritorijos sutvarkymas - atitinkamai 390,1 tūkst. ir 634,2 tūkst. eurų, vienos gatvės sutvarkymas - atitinkamai 23 tūkst. ir 174,4 tūkst. eurų. Yra ir daugiau panašių pavyzdžių.

VPT išvadoje teigiama, kad perkančiosios organizacijos plane nustatyta pirkimo vertė yra 10,5 eurų su PVM, o sutarties vertė buvo 11,19 milijonų eurų.

Taip pat VPT teigimu, parko direkcija apribojo tiekėjų konkurenciją, nes reikalavo turėti daug specialistų, tačiau kartu uždraudė siūlyti tuos pačius specialistus, kuriuos siūlė kitas tiekėjas.

„Įvertinus nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, akivaizdu, kad jie yra aukšti, todėl atitikti jų visumą gali tik labai ribotas tiekėjų skaičius“, - rašoma VPT išvadoje.

Socialdemokratų partijos linija

Įdomi detalė šiame pirkime yra tam tikra politinė priklausomybė. Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas yra ir ilgametis Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys, socialdemokratų partijos narys.

Dauguma įmonių, laimėjusių šį konkursą, vienais ar kitais ryšiais buvo arba yra susijusios su socialdemokratų partija.

Viešojoje erdvėje skelbta, kad įmonė „Ekstra statyba“ praeityje buvo dosni socialdemokratų partijos rėmėja. Pavyzdžiui, 2008 metais įmonė partijai atseikėjo 37,5 tūkst. litų paramos.

Įmonė „Irdaiva“ viešojoje erdvėje taip pat buvo pristatoma, kaip socialdemokratams palanki įmonė, kadaise rėmusi partiją.

Mažosios bendrijos „Virmalda“ nariai, Registrų centro duomenimis, yra du Romaldas Rabačius ir Virginijus Rabačius. R. Rabačius šiuo metu yra Kauno miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas, taip pat socialdemokratų partijos narys.

Direktorius: kol pasirašysim naują sutartį ir parko nebeliks

Žagarės regioninio parko direktorius M. Balčiūnas DELFI teigė, kad nenorėtų skelbti naujo pirkimo, nes per tą laiką gali išnykti ir parkas, tačiau atsižvelgs į VPT nuomonę. Jis atmetė bet kokias partines sąsajas.

Mindaugas Balčiūnas

„Lankėmės tarnyboje ir su VPT aptarėme tokius niuansus, kad mes pateikėme savo nuomonę dėl jų nuomonės. VPT nuomone reikia nutraukti sutartį ir pradėti iš naujo pirkimo procedūras. Visas procesas ilgai truko, jeigu reikės skelbti naują pirkimą, gali ir to parko nebelikti, nebebus ką ir tvarkyti. Mūsų pagrindinis argumentas, kad parkas su kiekviena diena nyksta. Medis tai nėra paminklas, kurį galima atstatyti, jo nebeliks

Viskas buvo skaidriai, viešai. Bet mes atsižvelgsime į VPT nuomonę. Mes manome, kad su kažkokiom išlygomis galėtų prasidėti tie darbai“, - kalbėjo M. Balčiūnas.

Paklaustas, kodėl kainos buvo dešimtadaliu didesnės už pačio parko skaičiavimus, jis teigė, kad kainas nustatė tiekėjas: „Kainas ne mes sugalvojome. Jeigu pradėsime viską iš naujo, galbūt jos bus dar didesnės, nes statybos brangsta. Techninis projektas buvo rengtas 2012 metais, iš ten visi skaičiavimai buvo imti.“

Paklaustas, ar nėra partinės linijos tarp jo ir konkursą laimėjusių partijai palankių įmonių, direktorius atsakė neigiamai: „Aš esu toks mažas socialdemokratas, jokiuose rinkimuose Seimo nedalyvavęs, tai šios sąsajos tikrai nėra. Čia tikrai nėra nei partinių, nei kriminalinių dalykų.“

A. Stanislovaitis: pirkimą turėjome vykdyti mes, bet ministerijos vadovybė nusprendė kitaip

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), valdančios visus parkus, direktorius Albertas Stanislovaitis DELFI teigė, kad seniai buvo įtarimų, jog su pirkimu yra ne viskas gerai. Pasak jo, pirkimą turėjo vykdyti būtent VSTT, bet buvusios ministerijos vadovybė pirkimą kažkodėl pavedė vykdyti pačiai direkcijai.

„Žinau, kad toks pirkimas vyko, žinau ir jo turinį. Žinau, kad VPT tyrė pirkimą, bet galutinės VPT išvados dar nemačiau“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.

Albertas Stanislovaitis

Paklaustas, ar dažnas atvejis, kai pačios direkcijos vykdo tokios didelės apimties pirkimus, vadovas teigė, kad tikrai nedažnas.

„Pasakysiu taip, kadangi ir anksčiau buvo abejonių dėl šio pirkimo. Jį turėjo vykdyti tarnyba, tačiau praeitos kadencijos Vyriausybės ministerijos vadovybė projektą perėmė iš mūsų ir pavedė vykdyti pačiai direkcijai tiesiogiai. Jeigu bus skelbiamas naujas pirkimas, ministerija spręs, kam jį vykdyti“, - sakė A. Stanislovaitis.

Paklaustas, ar ir anksčiau buvo abejonių dėl šio pirkimo, VSTT direktorius teigė: „Taip, buvo. Manęs visai nenustebino tokios išvados.“