I. Herashchenko teigė neturinti iliuzijų, kad narystę NATO pavyks pasiekti greitai, bet šiandieninis Aukščiausiosios rados sprendimas demonstruoja šalies politinio elito sutarimą šiuo klausimu. Ji įsitikinusi, kad Ukrainai pavyko sukurti vienas stipriausių Europoje karines pajėgas, o dabar pastangos siekti narystės NATO paskatins jas sutvarkyti taip, kad atitiktų vakarietiškus standartus.
Paklausta, ar šį politikų siekį remia Ukrainos visuomenė, Aukščiausiosios rados pirmininko pavaduotoja sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai pasistengė ir toliau stengiasi tą paramą Ukrainoje ugdyti“.
„Nes vien šiais metais, nepaisant Minsko susitarimų, Rusijos remiami teroristai Rytų Ukrainoje nužudė jau per šimtą mūsų karių“, – sakė I. Herashchenko.
Jos teigimu, prieš dešimtmetį Prancūzijos ir Vokietijos pareikštas nenoras suteikti viltį Ukrainai ir Gruzijai siekti NATO narystės paskatino Rusiją imtis agresyvių veiksmų prieš šias šalis. Tačiau dabar Europa pradėjo suvokti Rusijos keliamą grėsmę, o jai taip padaryti padėjo nedviprasmiška Lietuvos pozicija.
I. Herashchenko prisiminė, kaip šių metų pradžioje, atsinaujinus kovoms ties Avdijevkos gyvenviete, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nepabūgęs griaudėjančių sprogimų, nuvyko ten. Pasak Aukščiausiosios rados pirmininko pavaduotojos, to padaryti tuo metu nedrįso net ir daugelis Ukrainos politikų.