Atsisakys sovietinio relikto: bus galima įžengti ten, kur niekas nevaikščiojo dešimtmečius

 (145)
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje jau daugybę metų nemažą miško plotą juosia sovietmečiu pastatyta tvora. Kadaise toje vietoje buvo Vyriausybės svečių namai, dabar jie privatizuoti, tiesa, pats miškas nėra parduotas privatiems asmenims. Nepaisant to, visos valstybinės institucijos pamiršo sovietmečio tvorą ir daugybę metų nedarė nieko, kad miškas taptų prieinamas vilniečiams. Po DELFI tyrimo pagaliau įsižiebė viltis, kad tvora bus nugriauta.
Latvių g. 70
Latvių g. 70
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Apsistodavo aukščiausi valstybės pareigūnai

Garsioji sovietmečio rezidencija Žvėryne, Latvių gatvėje, kurioje apsistodavo aukščiausi valdžios pareigūnai, buvo pastatyta 1980 metais Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Tai reiškia, kad tvora, apjuosianti valstybinį mišką jau stovi beveik 40 metų. Pastatas su mišku užėmė 5,04 ha teritorijos, tačiau užstatytas plotas teužima tik 1931 kvadratinių metrų.

Aukščiausi svečiai ir valstybės pareigūnai poilsio namuose apsistodavo maždaug iki 1995 metų. Jau 2000 metais buvo bandyta pastatą parduoti, tiesa, nesėkmingai. Antras bandymas privatizuoti svečių namus buvo 2011 metais.

Naujas Vyriausybės svečių namų šeimininkas atsirado 2014 metais. Svečių namai, Registrų centro duomenimis, priklauso įmonei „Global Enterprises“, kuri yra valdoma SBA koncerno, sklypas yra nuomojamas. Taigi jau kelerius metus svečių namai yra privačiose rankose, sklypas yra žymiai sumažintas, todėl miške esanti tvora liko valstybinėje žemėje.

Svečių namuose jau daug metų nevykdoma veikla, neapsistoja aukščiausi valstybės vadovai, taigi tvora nėra reikalinga, o pagal galiojančius įstatymus, mišką aptverti yra draudžiama - jis privalo būti prieinamas visuomenei. Tačiau valstybinės institucijos daugelį metų draustinyje stovinčią tvorą buvo tiesiog pamiršusios.

DELFI vasaros pradžioje priminė institucijoms apie mišką užtveriančią tvorą, prasidėjo institucijų patikrinimai. Dabar aišku, kad tvora yra valstybinėje žemėje, ji nepriklauso niekam ir ją griauti teks Vilniaus miesto savivaldybei.

NŽT nustatė, kad užimta beveik 4 hektarai valstybinio miško

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) į patikrinimą greta sklypo vyko net du kartus, nes buvo sunku išmatuoti visą valstybinės žemės plotą, kuris yra užimtas tvora. Nustatyta, kad užimtas didžiulis valstybinės žemės plotas, beveik 4 hektarai.

„Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016-06-22 atliko žemės sklypo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas aptvertas metaline tvora. 2016-06-22 dėl techninių kliūčių nepavyko išmatuoti visos tvoros. Siekiant įvertinti visas aplinkybes, t.y. išmatuoti žemės sklypą juosiančią tvorą, Vilniaus miesto skyrius numato pakartotinį Žemės sklypo patikrinimą“, - DELFI komentavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Gliaudelienė.

Galiausiai antro patikrinimo metu pavyko išmatuoti visą teritoriją, užimtos valstybinės žemės plotas stulbina – daugiau nei 3 hektarai: „Vilniaus miesto skyrius 2016-10-25 atliko pakartotinį žemės sklypo Latvių g. 70, Vilnius patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimo metu dalyvavo UAB „Global Enterprises“ advokatas ir Turto Banko atstovas. Patikrinimo metu nustatyta, kad tvora pastatyta valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 38 036 kv. m.“

VTPSI: tvora bešeimininkė, ją griauti turi savivaldybė

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) taip pat atliko teritorijos patikrinimą. VTPSI nustatė, kad tvora yra bešeimininkė, nėra kam surašyti nurodymo ją nugriauti, taigi tuo turėtų užsiimti Vilniaus miesto savivaldybė.

„VTPSI, siekdama nustatyti, kam priklauso statinys, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybės įmonę Turto bankas, Valstybinę miškų tarnybą. Savivaldybė pateikė nuomonę, kad „tvora nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos Respublikai, kuriai nuosavybės teise priklausė pastatai Latvių g. 70, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali pradėti bešeimininkio turto procedūros“.

Turto bankas pranešė, kad jis patikėjimo teise nevaldo nurodytos tvoros. Nenustačius statinio valstybinėje žemėje savininko, VTPSI neturi kam surašyti savavališkos statybos akto ir pareikalauti pašalinti statinį. VTPSI nuomone, savivaldybės administracija privalo pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Apie vengimą tai daryti VTPSI informuos Vyriausybės atstovą apskrityje, kuris atlieka savivaldybės veiklos administracinę priežiūrą“, - komentavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Savivaldybės miesto plėtros departamentas: mums užmetė naštą

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė DELFI teigė, kad dar neaišku, kada tvora bus pašalinta, nes procedūros trunka labai ilgai. Be to, ji ne kartą pabrėžė, kad tai yra našta savivaldybei, nes tvorą šalinti turėjo kitos institucijos.

„Statinys su teritorija ir tvora priklausė vyriausybės kanceliarijai. Kai jai pasidarė per sunku išlaikyti statinį, jie nutarė jį atiduoti Turto bankui, jie turėjo ir nusigriauti tai, kas nereikalinga. Tas tvoras. Bet tai yra nepadaryta.

Ta tvora nėra registruota, vadinasi ji yra bešeimininkė. Dabar norint kažką su ja daryti, savivaldybei yra užkrauta didele našta pirmiausiai nustatyti, kad tai yra bešeimininkis turtas. Reikia praeiti dideles procedūras ir tik tada mes galime šnekėti apie tos tvoros nugriovimą. Iš esmės, kadangi mums numetė šitą naštą, tai nieko nelieka, reikės savivaldybei šią naštą perimti sau“, - kalbėjo R. Rudukienė.

Latvių g. 70
Latvių g. 70
© DELFI montažas

Pašnekovė pripažino, kad tvorą reikia griauti, tačiau negalėjo pasakyti laikotarpio, kada tai bus daroma: „Taip, ją reikia nugriauti, ji nėra sklypo ribose, trukdo praeiti ir tai yra draustinio teritorija, turi būti vieša. Su viskuo mes sutinkame. Bet savivaldybei tai yra papildoma našta ir piniginė, bet reikės susitvarkyti. Dėl laikotarpio negaliu pasakyti. Be įteisinimo kaip bešeimininkio turto mes negalime nieko toje teritorijoje daryti.“

R. Šimašius mano kitaip: dalis tvoros bus pašalinta iki Kalėdų

Nors Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamentas teigė, kad tvoros pašalinimas gali užtrukti ilgai bei tai yra našta savivaldybei, Vilniaus meras Remigijus Šimašius turi kitokią nuomonę. Jis DELFI teigė, kad biurokratinės procedūros šiuo atveju yra nereikalingos ir dalis tvoros gali būti pašalinta jau iki Kalėdų.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

„Situacija yra tokia, kad tvora yra valstybinėje teritorijoje, ji yra bešeimininkė ir mes jau esame suplanavę ten taką tarp Žvėryno ir Karoliniškių. Jeigu Kultūros paveldo departamentas neužprotestuos, net iki Kalėdų esame suplanavę padaryti praėjimą tuo taku. O visą tvorą planuojame ardyti vėliau, nes daugiau darbų ir rimčiau ir būtinybė yra mažesnė nei praėjimo. Tai praėjimą planuojame padaryti iki Kalėdų, o visą tvorą ardyti kitais metais kažkada“, - kalbėjo R. Šimašius.

Paklausus, kodėl tuomet savivaldybės darbuotojai apie planus nieko nežino, meras teigė, kad tai biurokratinių dalykų pavyzdys: „Ilgą laiką buvo daromi įvairūs biurokratiniai dalykai, kurių nesuprantu ir tam nėra logikos. Paprastai yra laikoma, kad bešeimininkį turtą reikia įsiregistruoti savo vardu ir vėliau kažką su juo daryti. Tų procedūrų ilgų daryti jokios logikos nėra, aš tikiuosi, kad centrinės valdžios institucijos bus supratingos ir nevels savivaldybės į ilgas ir daug kainuojančias procedūras.“

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: laukia neįtikėtinos permainos (4)

Artimiausiu metu gruodis pažers nemažą kiekį staigmenų. Prasidėjus savaitei ir atšilus orui, įsivyraus tikras chaosas kritulių pasaulyje, negana to, dar pūs gūsingas vėjas. Tačiau permainos tuo nesibaigs: savaitės viduryje dar kartą įsiverš šaltis, po kurio mūsų laukia šiltas, bet vėjuotas orų pokytis.

Socialdemokratai ir konservatoriai: tapatybės paieškos (38)

Dvi didžiausios ir daugiausiai iki tolei Lietuvoje lėmusios politinės partijos – socialdemokratų ir konservatorių – ne tik nelaimėjo rinkimų, tiesa, jų pralaimėjimai labai skiriasi, bet dabar stovi tarsi kryžkelėse. Vidinių nesutarimų kamuojamos jos ieško savo ateities, mėgindamos išsivaduoti iš tapatybės krizės ir apibrėžti savo vertybes. Nors politologai mano, kad eiliniam rinkėjui ne tiek svarbu, kas valdo – kairė ar dešinė – jam daug labiau rūpi, kas sprendžia jų problemas.

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (84)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (66)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (84)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.