„Aš manau, mes bandytume paremti kažkokiu būdu Suomiją, jeigu jai to reikėtų. Bet tai nėra mūsų tiesioginis gynybinis įsipareigojimas“, – „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.

Suomijos prezidentas šią savaitę pareiškė, kad Helsinkis negalėtų ginti Baltijos šalių karinio konflikto atveju, nes dėl ilgos sienos su Rusija Suomijai tenka didžiulė našta rūpintis savo krašto saugumu. J. Oleko teigimu, kiekviena valstybė skirtingai supranta rūpinimąsi savo saugumu ir renkasi skirtingą gynybos kelią.

„Lietuva ir kitos Baltijos valstybės daugiau kaip prieš 10 metų apsisprendė, kad jos renkasi NATO kolektyvinės gynybos kelią“, – sakė J. Olekas.

Juozas Olekas

Suomija nėra NATO narė, tačiau dalyvauja Aljanso „Partnerystė taikai“ programoje, taip pat buvo pasiuntusi savo karių į Kosovą ir Afganistaną. Lietuvos, Suomijos ir Švedijos kariuomenės turi bendros veikimo patirties Europos Sąjungos kovinių grupių veikloje – apie 40 Lietuvos karių nuo šių metų pradžios iki birželio budėjo Šiaurės šalių kovinėje grupėje.