Dienraštis ištaisė faktines klaidas apie jau bent penketą metų Lietuvoje nebeveikiančius barus, tačiau tai nepakeitė publikacijos esmės - Lietuva apibūdinama kaip besaikės nostalgijos sovietmečiui kupina šalis.

Užsieniečiams skirtus gidus leidžiančio „Vilnius In Your Pocket“ leidėjai nusiuntė protestą ir sulaukė „The New York Times“ kelionių redakcijos atsakymo. Kelionių skyriaus redaktorius Stuartas Emmrichas padėkojo už pagalbą ir apgailestaudamas pripažino, kad straipsnio autorius neturėjo laiko apsilankyti Vilniuje ir rėmėsi kitų žiniasklaidos priemonių, būtent „Daily Telegraph“, „The Independent“ ir „West Australian“ medžiaga, kurią prieš spausdinant derėjo patikrinti patiems, pirmadienį pranešė „Vilnius In Your Pocket“ leidėjai.

Taip pat Stuartas Emmrichas teigia, kad vasario 5 dienos „New York Times“ klaida buvo ištaisyta ir pažadėjo, kad vasario 12 dienos leidinyje turėtų būti išspausdintas redaktoriaus atsiprašymas dėl to, kad straipsnis buvo nepatikrintas pagal įprastus „New York Times“ reikalavimus ir keli straipsniui prieštaraujantys laiškai.

Nepaisant to, paviršutiniškas Lietuvos aprašymas tebėra „The New York Times“ tinklalapyje.

Pasipiktino ir amerikiečiai

Pasipiktinęs minėta publikacija „The New York Times“ redakcijai parašė ir konsultantas bei savaitraščio „Atgimimas“ autorius Andrius Romanovskis, tačiau atsakymo nesulaukė. “Man susidarė įspūdis, kad autorius arba iš viso nebuvęs Lietuvoje, arba paskutinį kartą čia lankėsi 1999 m. ir lengvu būdu bando prikepti daug straipsniukų. Panašu, kad jis dėl kažkokių priežasčių tiesiog nemėgsta Lietuvos, nes publikacijoje surinkta vien neigiama informacija”, - mano A.Romanovskis.

Pateikiame porą pasipiktinusių skaitytojų laiškų, siųstų JAV dienraščio redakcijai:

„Noriu pakomentuoti Denny’io Lee sausio 22 d. straipsnį „Lietuva: sovietinėje praeityje atrasta ateitis“ („Lithuania: Finding a Future in Its Soviet Past“. Sunku įsivaizduoti labiau paviršutinišką ir kvailesnį įvertinimą to, kas Lietuvoje vyksta šiuo metu. Aš suprantu, kad tai nėra aktualija griežtąja prasme, tačiau ji privalo turėti bent kokį nors ryšį su tikrove. Visas komentaras apskritai prastas, bet pastabos apie Grūto parką ir statulas Vilniuje ant Žaliojo tilto (beje, straipsnyje tai neidentifikuota) yra visiškai juokingos. Pastarąsias penkias vasaras praleidau Vilniuje, mokydamas ir keliaudamas po Lietuvą. Šiame trumpame straipsnelyje autorius rimtai iškraipė tikrovę. Gaila, nes Lietuva ir Lietuviai išties turi daug ką pasiūlyti.“

Randy’is Richardsas, Davenportas, Ajova, JAV

„Esu ne sykį keliavęs į Lietuvą, kai ji atgavo nepriklausomybę. Jūsų straipsnį perskaičiau su dideliu nusivylimu ir buvau priblokšta, išvydusi štai tokį teiginį: „Užuot atsikračiusi savo sovietinės praeities, Lietuva su neskoningais saliutais puola jos leninistinėms šaknims į glėbį“ („Instead of rejecting its Soviet history, Lithuania is embracing it, in a kind of kitschy salute to its Leninist roots“).

Lietuva ir ypač Vilnius taip daug turi ką pasiūlyti – nuo nuostabiai rekonstruotų bažnyčių (kai kurios iš jų pastatytos dar prieš atrandant Ameriką) iki daugelio fantastiškų miškų ir ežerų, – bet ne sovietinio realizmo kičą. Denny’is Lee to tiesiog nesuvokia. Ir Grūto parkas, ir kelios likusios statulos – sovietinio realizmo palikimas – ten yra dėl dviejų labai svarbių priežasčių: išjuokti ir niekada nepamiršti.“

Marija Navickas, Westlake Village, Kalifornija, JAV

Straipsnis apie publikaciją sulaukė beveik 900 DELFI skaitytojų komentarų, kai kurie iš jų taip pat žadėjo rašyti laikraščio redakcijai.