R.Lapinskas šią smegduobę išmatavo - ji buvo kone dviejų metrų gylio ir poros metrų pločio. Atsivėrusią smegduobę apžiūrėjo Pasvalio rajono vadovai. Jų nurodymu Pasvalio seniūnijos darbuotojai į tuštumą supylė maždaug 10 kubinių metrų smėlio, ugniagesiai jį suliejo vandeniu.

Pastato savininkai stebės, ar smegduobė nesiplečia. Jai pradėjus didėti, savivaldybė gyventojams suteiks laikiną būstą.

Pernai spalį smegduobės buvo atsivėrusios ir Biržų rajone, Kirkilų kaime, esančiame name. Pastebėjus, kad linksta namo grindys, atlupus lentas paaiškėjo, kad po dviem kambariais atsivėrė tuštumos. Namo savininkės kambaryje duobė siekė metro, jos sūnaus - apie pusantro metro gylį.

Kaimiečiai iš valdžios paramos nesitikėjo. Nusipirkę priekabą žvyro jie užvertė duobes ir vėl uždėjo grindis. Gyventojai tebelaukia geologų, kurie turėtų nuspręsti, ar šiame name gyventi saugu.

Maždaug pusė kilometro nuo Morkūnų namo, Tinklų gatvės rajone, prieš trejus metus teko iškeldinti daugiabutį gyvenamąjį namą. Atsiradus karsto įgriuvai po pamatais ir namui pradėjus griūti Vyriausybė tik praėjus dvejiems metams skyrė 370 tūkstančių litų gyventojams iškeldinti. Pats pastatas buvo parduotas ir nugriautas.

Daugiausia nuostolių Pasvalyje padarė 1999 metų birželio 13 dieną Žaliojoje gatvėje atsiradusi karstinė įgriuva. Tuomet žemė atsivėrė tarp Romo Kvedaro ir Kazimiero Šliko individualių namų. Įgriuvos gylis buvo 18, plotis - 14 metrų.

Smegduobė pasiglemžė pusę R.Kvedaro gyvenamojo dviejų aukštų namo. K.Šliko pastato sienos suskilinėjo. Tuomet Vyriausybė iš Rezervo fondo jiems skyrė 80 tūkstančių litų.

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas viliasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į aktyvaus karsto zonoje esančių Pasvalio ir Biržų rajonų vadovų prašymą ir įsteigs specialų fondą stichinių gamtos nelaimių pasekmėms likviduoti. Panašus fondas yra įsteigtas pavasario potvynių užliejamo Šilutės rajono gyventojams padarytiems nuostoliams kompensuoti.