DELFI

Kaune pagerbtas Aleksandras Stulginskis

ELTA
2005 vasario mėn. 26 d. 20:40
SpausdintiSpausdinti Informuoti redakcijąInformuoti redakciją KomentaraiKomentarai  (36)
Teksto dydis: DidintiMažinti
Valdas Adamkus
© ELTA
Šeštadienį Kaune minimos vieno iškiliausių valstybininkų, Steigiamojo Seimo Pirmininko, Prezidento Aleksandro Stulginskio 120-osios gimimo metinės. Šv. Mišiomis Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje prasidėsiančiose iškilmėse dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, Seimo nariai, partijų lyderiai, miesto savivaldybės atstovai, mokyklų ir gimnazijų, visuomenės organizacijų nariai bei kariuomenės garbės kuopa.

Panemunės kapinėse buvo aplankytas A. Stulginskio kapas, vėliau surengtas Prezidento ir Seimo Pirmininko susitikimas su Maironio gimnazijos moksleiviais istorinėje Steigiamojo Seimo posėdžių salėje.

Dabartinės Maironio gimnazijos pastatas tarpukariu buvo Seimo rūmai. Greta esančių istorinių Prezidento rūmų skverelyje šalies vadovas V. Adamkus padės gėlių prie A. Stulginskio paminklo, o prezidentūroje bus atidaryta paroda, skirta Steigiamojo Seimo Pirmininkui bei Lietuvos Respublikos Prezidentui paminėti.

Čia svečiai taip pat klausysis humanitarinių mokslų daktaro Jono Vaičenonio pranešimo "Aleksandras Stulginskis ir Lietuva". Jokūbavo A. Stulginskio pagrindinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai pateiks literatūrinę-muzikinę kompoziciją "Kalbėk, praeitie", gros Kauno muzikos ansamblis "Ainiai".

REKLAMA

1920-1922 metais A. Stulginskis buvo Steigiamojo Seimo Pirmininkas ir tuo pat metu ėjo valstybės vadovo pareigas. Jam pirmininkaujant, ši Konstitucinė asamblėja pasiekė tarptautinio Lietuvos pripažinimo, parengė ir priėmė pirmąją nuolatinę Valstybės Konstituciją. 1922 metais pirmasis Seimas A. Stulginskį išrinko Respublikos Prezidentu, o nuo 1926 m. gruodžio 18 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. jis ėjo trečiojo Seimo Pirmininko pareigas.

Seimo nutarimu 2005-ieji yra paskelbti Didžiojo Vilniaus Seimo ir parlamentinės tradicijos metais. A. Stulginskio jubiliejaus minėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į parlamentinės tradicijos diegimą Valstybės atkūrimo pradžioje.

A. Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje. Pirmojo Pasaulinio karo pradžioje jis Vilniuje vadovavo Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti. A. Stulginskis taip pat yra Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m.) dalyvis, Lietuvos Tarybos nutarimo dėl nepriklausomos Valstybės atkūrimo (1918 m.) signataras, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjas ir centro komiteto pirmininkas, antros, trečios ir ketvirtos Vyriausybių narys.

Sovietų kariuomenei okupavus Lietuvą, 1940 metais A. Stulginskis buvo suimtas ir ištremtas į Rešotų lagerį Krasnojarsko krašte. Į gimtinę jis gavo leidimą grįžti 1956 metais. A. Stulginskis mirė Kaune 1969 m. rugsėjo 22 d.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
Skaityti komentarus (36)
Taisyklės ir atsakomybė
 
Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.
Lietuvoje Archyvas
Grotos meilei – ne kliūtis  (6)  vaizdelis
Gyvenimas už grotų nuteistiesiems netrukdo užmegzti pažinčių telefonu, besibaigiančių aukso žiedų sumainymu. Kartais nuotakos savo būsimuosius vyrus, kalinčius Marijampolėje, Pravieniškėse, pirmą kartą pamato tuoktuvių dieną.
Skurdas atveria širdis
Ryšuliai drabužių, dar nenunešiotų batų, žaislų, stirtos sovietmečiu pirktų indų, pakeliai kruopų, stiklainiai konservuotų daržovių, netgi naminės uogienės – dažniausiai aukojamos ir varguolių labiausiai laukiamos gėrybės.
„Mes – ne valkatos, mes – bomžai“  (2)
Šiaulių atstumtieji nepakluso miesto valdžios nurodymui palikti slėptuvės prieglobstį.
Daugelį metų slėptuvė Dubijos gatvėje buvo Šiaulių benamių buveinė. Nuo lapkričio 1-osios ji turėjo būti aklinai užkalta, o gyventojams pasiūlyta tvarkytis asmens dokumentus ir keliauti į nakvynės namus. Slėptuvės žmonės tam ryžtingai pasipriešino.

Archyvas