D.Teišerskytės vadovaujama darbo grupė iki vasario 1 dienos turi parengti tarptautinės konferencijos, skirtos pasidalinti patirtimi su kitomis šalimis apie skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo koncepcijas, programą. Darbo grupė ypač didelį dėmesį ketina skirti Skandinavijos šalių modeliui.
2004 metais atliktos socialinės apklausos duomenimis, 32,1 proc. Lietuvos gyventojų neskaito knygų. 70,5 proc. iš jų turi pradinį išsilavinimą, 10,9 proc. - aukštąjį išsilavinimą.
Darbo grupė atkreipė dėmesį, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos vangiai vykdo skaitymo ugdymo programas, nes turi nedaug vaikiškų knygų. Todėl ketinama siūlyti bibliotekoms skolinti darželiams ir pradinėms mokykloms knygas, lankytis jų darbuotojams pas vaikus ir šiems 2 kartus per mėnesį eiti į bibliotekas, klausytis skaitomų istorijų, jas iliustruoti.
Tyrimai rodo, kad kuo daugiau šeimoje yra skaitoma vaikui balsu, tuo daugiau vaikas skaito užaugęs, todėl bus siūloma leisti tėvams skolintis knygas iš darželių bei organizuoti jiems paskaitas.
Pastebima, kad vaikų ir jaunimo laisvalaikį vis labiau užpildo kompiuteris, televizorius ir kitos komunikacijos bei informacijos priemonės. Dėl šios priežasties jas ketinama pasitelkti skaitymo kultūrai ugdyti. Darbo grupė siūlo organizuoti raiškaus skaitymo konkursus per televiziją ar kurti moksleivių kūrybos bei labiausiai jiems patinkančių knygų interneto svetaines.
Į programos projektą įtraukti moksleivių susitikimai su rašytojais, aktoriais ir režisieriais, kurie mokytų jaunimą suprasti literatūros kūrinius, juos analizuoti bei dalintųsi savo patirtimi. Moksleiviai galėtų stebėti literatūros kūrinių ekranizacijas ar jų pastatymus teatre. Jaunimas tęsti pažintį ir bendradarbiavimą su rašytojais galėtų elektroniniu paštu.
Darbo grupė ketina kreipti didesnį dėmesį į pensinio amžiaus žmones, kurie dažnai jaučiasi izoliuoti ir nebereikalingi visuomenei. Ji siūlys steigti senelių ir anūkų bei senjorų skaitymo klubus, organizuoti skaitymo balsu akcijas.
Valstybei bus patariama atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius, kuriant jiems pritaikytas susibūrimo ir skaitymo vietas. Vienas svarbiausių tautinių mažumų integravimosi į visuomenę bruožų, kurį pabrėžia darbo grupė, yra jų gimtosios ir lietuvių kalbos mokėjimas bei taisyklingas jų vartojimas. Todėl siekiant šio tikslo žadama skatinti įvairių organizacijų bendradarbiavimą.
Daugiau pasiūlymų darbo grupė atliks po Lietuvos visuomenės skaitymo įpročių, masto ir poreikių studijos. Ją Seimo užsakymu rengia Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologinių švietimo tyrimų laboratorijos vadovas ir šios darbo grupės narys Tadas Tamošiūnas.
D. Teišerskytės vadovaujama darbo grupė vienija 13 valstybės institucijų, viešųjų įstaigų, visuomeninių organizacijų ir akademinio pasaulio atstovus.
Ilgalaikės valstybinės skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo programos koncepcija turi būti parengta iki šių metų kovo 15 dienos.