Seimo narys K.Uoka atmetė kaltinimus, kad tautinio jaunimo eitynėse buvo kurstoma tautinė nesantaika.
„Tradicinės tautinės mažumos mums netrukdo, bet mes atvirai sakome, kad nenorime naujų tautinių mažumų: turkų, kiniečių. Mes matome, kas darosi Prancūzijoje, Vokietijoje, kuomet kapitalo atstovai, kad nupigintų darbo jėgą, į savo šalis atkėlė milijonus imigrantų. Dabar tos tautos turi didžiulių problemų,o mes to nenorime ir tikrai priešinsimės imigracijai. Tačiau tradicinės tautinės mažumos niekada nemaišė“, - aptardamas Kovo 11 – osios eitynių pasekmes dėstė K. Uoka.
„Eitynių data buvo pasirinkta kovo 11 d. būtent todėl, kad tądien buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Tad jeigu Lietuva nebus lietuviška, nebus lietuviškos tvarkos, vadinasi, tuomet neapsimokėjo atkurti tos Nepriklausomybės. Kam reikia lietuviškumo? Kad lietuviai galėtų čia jaustis kaip savo namuose, kad galėtų kalbėti, dainuoti, mokytis lietuviškai“, - aiškino Lietuvių tautinio judėjimo pirmininkas Julius Panka.
Vis tiktai, dalis visuomenės veikėjų ir organizacijų mano, kad radikalus lietuviškas nacionalizmas yra artimas netgi rasizmui ir fašizmui.
„Aš manau, kad patriotai tie, kurie kovoja už Lietuvos laisvę, pripažįsta ir supranta Lietuvos tautą kaip piliečius, o ne etninę daugumą lietuvius. Jeigu patriotais save laiko tik tie, kurie viešai skanduoja ir skleidžia neapykantą kitam, tai nėra nacionalizmas, tai yra fašizmas. Jeigu tai, ką mes matėm per tas eitynes, mes turėsime fašizmą ir diktatūrą. Ir čia man labai įdomus V.Radžvilo pozicija, kuris perspėjo apie šliaužiantį liberalizmą kaip grėsmę, aš perfrazuočiau į šliaužiančio fašizmo Lietuvoje“, - teigė laidoje dalyvavęs apžvalgininkas Arkadijus Vinokūras.