Šokiravo rinkimų kampanija
Buvęs Seimo narys konservatorius-krikdemas P. Jakučionis pabrėžia, kad vertina patriotiškumą, ypač tarp jaunimo, tačiau apgailestavo, jog gražias iniciatyvas drumsčia radikalai. „Eitynėse yra visokių žmonių – tikrų patriotų ir tokių, kurie visokiais netinkamais šūkiais provokuoja ir kompromituoja patriotiškumo idėją. Labai gerai yra tikras patriotiškas jaunimas – be neonacių ir be neokomunistų“, - DELFI sakė jis.
Jis apgailestavo, kad partizanų įvaizdis buvo išnaudotas per savivaldos rinkimus – partija „Jaunoji Lietuva“ Vilniuje savo rinkimų agitacijoje pabrėždavo, kad remiasi partizanų idealais, o ėjo su šūkiu „be juodų, žydrų, raudonų ir be taboro čigonų“.
„Jie sako, kad partizanai taip kovojo. Tai tikras partizanų kovos diskreditavimas. Partizanai kovojo tik prieš raudonus – tik prieš okupantus. Nei prieš čigonus, žydus ar dar kokius kitokius partizanai nekovojo. Taigi tai tikras diskreditavimas. Jeigu būtų galima užčiaupti burnas, pabandytume užčiaupti, bet galimybių mažai“,- sakė jis.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Valdemaras Klumbys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos rezistencijoje buvo ksenofobijos – daug kas kovą prieš okupantus tapatino su kova prieš rusus, tačiau partizanų vadai bandė išsivaduoti iš šio įvaizdžio. „Dauguma partizanų vadų stengėsi atskirti rusus nuo okupantų, netgi leido rusišką laikraštį, siekdami savo idėjas parodyti sovietiniams kariams“, - sakė jis.
Partizanų dukra: tai neleistina
Paklausus, ar ne per mažai išnaudojama viešo atsiribojimo priemonė, LPKTS pirmininkas P. Jakučionis sutiko, kad galbūt, esant reikalui, reikėtų dažniau tai daryt, o ne tik susirinkus į valdybą, kuri vyksta kartą per mėnesį.
„Mano pozicija labai aiški – tai tiesiog neleistinas dalykas. Nereikia maišyti tikrų dalykų su tais, kurie partizaniniam judėjimui yra svetimi“,- sakė ji ir taip pat paminėjo, jog suvažiavimuose Ariogaloje tenka kovoti su besišliejančių nacistiškai nusiteikusių asmenų. - Visada atsiranda prisiplakėlių, norinčių išnaudoti situaciją.“
Konservatorė-krikdemė mano, kad reikėtų dažniau ir aiškiau atsiriboti nuo tokių judėjimų: „Reiktų daryti tuos pareiškimus. Turi būti griežta riba. Kai mes patys aiškiai atskirsime tuos dalykus, ir kitiems bus aišku.“
Istorikas: svarbu neperleisti patriotinių temų vien į radikalų rankas
Istorikas V. Klumbys sako, kad nenuostabu, jog rasistinius šūkius skanduojantys radikalūs patriotai pagerbia partizanų atminimą, nes jiems svarbūs didvyriai. „Partizanai, kaip ir visa Lietuvos praeitis bei jos veikėjai, priklauso visiems lietuviams, o jau kaip kas tai panaudoja savo tikslams - neįmanoma sukontroliuoti“, - DELFI teigė jis.
Pasak istoriko, svarbiau į partizanų atminimo naudojimą žiūrėti kaip į visuomenės nuotaikų atspindį. „Tie, kurie yra nepatenkinti esama padėtimi, kurie mano, jog partizanų atminimo negali naudoti neonaciai, tegul skleidžia savo nuomonę ir savo idėjas. Esame demokratiška šalis ir kol nebus peržengtos tam tikros ribos, visos nuomonės yra toleruotinos, - mano jis. - Tokių idėjų neuždrausi, nepakiši po kilimu - jos yra, nes yra taip mąstančių žmonių. O tokie žmonės atsiranda, nes visuomenėje tam yra palankio sąlygos. Mūsų nacionalizmas visuomet buvo uždaras, gynybinis ir gana nepakantus. Ir tai negali greitai pasikeisti.“
Atsiribojama „dėl Briuselio“, Vakarai klijuoja etiketę
V. Klumbys svarsto, kad Lietuvoje yra atsiribojimo nuo radikalų problema: „Atsiribojimas nuo radikalų pas mus yra grynai paviršutiniškas, vos ne „dėl Briuselio“. Esu linkęs manyti, kad neretai tie, kurie viešai atsiriboja, patys iš tiesų mano panašiai ksenofobiškai, tačiau laikosi politkorektiškumo. Būtent dėl to, jog svarbiausia - šalies įvaizdis užsienyje. Taip problemos, ir ne tik šios, užmaskuojamos, pridengiamos ir nesprendžiamos, plinta ir darosi vis rimtesnės. O rimtesnės kovos su radikalais sulaukti sunku, kai tokia padėtis.“
Kita vertus, jis pastebi, kad Vakarai į Rytų Europos visuomenes dažnai žvelgia perdėm įtariai ir linkę priklijuoti etiketes.
„Viena yra matyti, jog vyraujantis nacionalizmo, patriotizmo tipas yra uždaras ir suprasti, kodėl taip yra, kita - visus rytų europiečius laikyti nacistiškai nusiteikusiais. Tai, beje, irgi yra tam tikros ksenofobijos išraiška - tas žiūrėjimas į rytų europiečius iš aukšto, kaip į nepakankamai kultūringus, netolerantiškus ir nepriaugusius iki vakarietiškų standartų. Pirmasis nepakantumo kitokiam bruožas yra kažkokios tautinės, religinės, rasinės etc. grupės narių laikymas vienodais, vienodai blogais, kaltais kažkuo in corpore. Atrodo, Vakaruose vis stiprėja būtent tokios, tolerancija pridengtos ksenofobijos tendencijos“,- DELFI teigė istorikas.