Žmogaus teisių gynėjai apgailestauja, kad Lietuvoje nėra mechanizmo, kuris leistų lengviau pažaboti homofobiją ar rasizmą.
Nesidangsto slapyvardžiais
Kaip DELFI sakė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, dar kovo pradžioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neapykantos prieš seksualines mažumas kurstymo. Daugiau informacijos jis atsisakė suteikti. Lietuvos žmogaus teisių centras pareigūnams pasiskundė dėl socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtų dviejų grupių, į kurias buriasi gegužę Vilniuje suplanuotų seksualinių mažumų eitynių priešininkai.
Šių grupių iniciatoriai ir prisijungę žmonės ne tik daugmaž kultūringai kritikuoja homoseksualus bei biseksualus, bet ir piktinasi jais nerinkdami žodžių, kartais visai atvirai kviesdami susidoroti. Grupių nariai siūlo paskaityti rašinius apie homofašizmą arba „homoseksualistų diktatūros“ įteisinimą Brazilijoje, vadina homoseksualus įžeidžiančiais žodžiais, piktinasi „nenatūraliais santykiais“ ir tais, kurie nesupranta „tradicinės šeimos“ šalininkų bei patriotų, panorusių paminėti Kovo 11-osios 20-metį, cituoja kitų mintis („Man baisu ateity sulaukti ES direktyvos, liepsiančios man bent kartą permiegoti su vyru, kad galėčiau įrodyti, jog nesu nusiteikęs prieš homoseksualus. Nei politiniu, nei dvasiniu, nei intelektualiniu lavonu apsimetinėti nesutinku. Man lengviau bus išstoti iš ES“).
Prie grupės „Aš esu prieš homoseksualų eitynes Vilniuje 2010 gegužę“ prisijungė vos 30 žmonių. Kita grupė panašiu pavadinimu – „Aš esu prieš homoseksualistų paradą Vilniuje 2010 gegužę“ – jau turi 18,5 tūkst. narių (grupė „Aš esu už LGBT ir juos palaikančiųjų eitynes 2010-ųjų gegužę!“ subūrė 2 tūkst. socialinio tinklo lankytojų).
Anot iniciatorių, minėta grupė yra „už civilizuotą pasipriešinimą homoseksualistų propoguojamam savo gyvenimo būdui“ ir „prieš homoseksualistų paradus Lietuvoje, nes tai yra vienas iš propagavimo būdų“. Joje norima „keistis informacija, šviesti visuomenę šia tema, kadangi didžioji dalis masinės žiniasklaidos to padaryti nesugeba“. „Mes nemanome, kad reiktų išvis uždrausti šnekėti apie gėjus. Taip pasikartotų sovietmečio atvejis, kada Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo. Mes nenorime, kad būtų pateikiama vienpusė teigiama nuomonė“, – tvirtina grupės iniciatoriai.
Dar viena grupė pavadinta kur kas radikaliau – „Aš esu už muštynes ir jas palaikančius žmones 2010-ųjų gegužę!“. Prie jos kol kas yra prisijungę tik kiek daugiau nei 200 žmonių. Grupės nariai, kartais net neieškodami cenzūrinių žodžių, kviečia aktyviai reaguoti į homoseksualų ir jiems prijaučiančiųjų eitynes – pakelti ranką prieš dalyvius. Anot jų, homoseksualumas yra išsigimimas, nes didžioji visuomenės dalis yra heteroseksuali, taigi būtent tai yra norma.
Socialiniame tinkle „Facebook“ galima pasivadinti kuo tik nori ir vietoj savo nuotraukos įdėti, pavyzdžiui, pliušinio meškiuko ar JAV prezidento Baracko Obamos atvaizdą. Tačiau nemaža dalis minėtų grupių narių savo nuomonę reiškia ne tik nerinkdami žodžių, bet ir nesislėpdami po pseudonimais ar svetimomis fotografijomis.
Gresia nuo baudos iki kalėjimo
Prieš homoseksualus nukreiptų pareiškimų esama ir kituose tinklalapiuose. Vienos iš tokių interneto svetainių įkūrėjas, neva siekęs apginti krikščioniškas vertybes Lietuvoje, buvo pripažintas kaltu dėl neapykantos prieš gėjus kurstymo ir jų diskriminavimo. Ši svetainė veikia iki šiol – joje galima rasti itin aštrių pasisakymų apie homoseksualus, bet ir užsisakyti marškinėlius „visiems šeimos vertybių gynėjams ir saugotojams, kurie laiko, kad vienintelė normali šeima – tai vienas vyras, viena moteris ir jų vaikai“.
Dar vienoje svetainėje, kurioje patalpinta nemažai verstos medžiagos, esą griaunami mitai apie homoseksualus. „Ši svetainė NĖRA skirta vaikams. (...) Medžiaga savo pobūdžiu yra labai gašli ir smukusios moralės. (...) Tikslas yra parodyti tėvams, kuriems tai aktualu, tą gyvenimo stilių, nuo kurio jie turėtų iš tiesų pasistengti apsaugoti savo vaikus. Šiuo klausimu užsiimantiems sveikatos pareigūnams čia iliustruojama, kodėl nauja rimta seksualiniu keliu plintanti epidemija gali kilti bet kuriuo metu“, – rašoma joje.
Socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti ir, pavyzdžiui, kovai su pedofilija skirtų grupių. Sukurtos bent trys grupės, kurių pavadinime minimas Kauno pedofilijos byloje figūruojančio Drąsiaus Kedžio, kuris įtariamas dviejų žmonių nužudymu, vardas. Vienai iš jų priklauso beveik 11 tūkst. žmonių, kitai – beveik 28 tūkst. narių, kurie prie įrašų paliko šimtus komentarų, kuriuose ne tik palaikomas galimai tvirkintos mergaitės tėtis, bet ir siūloma griebtis smurto prieš pedofilus.
Prokurorų teigimu, didžioji dalis neapykantos kurstymo skleidžiama būtent internete, o dauguma tokių pasisakymų yra nukreipti būtent prieš homoseksualus.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę, jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
Siūlo šviesti teisininkus ir visuomenę
Tyrimus dėl neapykantos kurstymo socialiniuose tinkluose ir kitose interneto svetainėse prokurorai paprastai pradeda sulaukę skundų. R. Valentukevičiaus žodžiais, pareigūnai stebėsenos, kuri padėtų pastebėti pernelyg aštrius pasisakymus virtualioje erdvėje, neatlieka – tai nesanti jų funkcija.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktoriaus Henriko Mickevičiaus teigimu, dar prieš keletą metų buvo keliamas klausimas dėl neapykantos kurstymo internete prevencijos: „Lietuvoje niekas nevykdo monitoringo, nebent kai kurie entuziastai. Mes bandėme žiūrėti, bet tai reikalauja laiko. Žmonės, išgirdę, kad mes dėl ko nors kreipėmės į prokuratūrą, pranešdavo apie neapykantos kurstymo atvejus. Dabar jiems atrašome, kad kreiptųsi į prokuratūrą patys.“
Logiškiausia esą būtų stebėseną patikėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, bet viskas atsiremtų į lėšų trūkumą, mat reikėtų samdyti papildomų žmonių. Anot H. Mickevičiaus, daugiau dėmesio skaitytojų talpinamai informacijai turėtų skirti ir tinklalapių savininkai. Replikavus, kad tokio tinklalapio, kaip „Facebook“, kuriame lankosi šimtai milijonų žmonių, šeimininkams būtų sunku kontroliuoti visą informaciją, jis pripažino, jog „kaip beauklėtum ir bartum žmones, visada atsiras tokių, kurie talpina (neapykantą kurstančius pasisakymus – DELFI).
ŽTSI vadovo manymu, visų pirma reikėtų šviesti teisininkus, kurie neretai nežino standartų ir neįžvelgia problemos, „kad toks brudas liejasi“, bei pačią visuomenę.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasakęs, kad demokratinė visuomenė pasižymi pakantumu, net jei išreiškiama šokiruojanti, daugumai nemaloni nuomonė. Pas mus viskas interpretuojama priešingai – jei vadinamosios daugumos atstovas plūsta romus ar homoseksualus, sakoma, kad demokratinėje visuomenėje tai galima, – sakė H. Mickevičius. – Bet čia kalbama būtent apie mažumos atstovus. Tie dalykai nėra nekalti. Kai kas sako: tegul žmonės išsilieja. Bet tai gali paveikti jautresnės psichikos žmones: kas nors parašys, kad reikia mušti romus, ir gal koks prisigėręs asmuo taip ir padarys.“