Vaiko tėvų manymu, tokia dainelė jau nelabai tinka šiais laikais ir galėtų likti knygose tik kaip paveldas. Jų vertinimu, daina yra įžeidžianti ir nuteikianti priešiškai prieš „čigonėlius“, nereikėtų jos kalti į galvą vaikams.

Kaip informuoja LGKT, dėl šio skundo pradėtas tyrimas. Jo metu, be kita ko, įvairių sričių specialistų bus prašoma pateikti savo išvadas ir pasiūlymus.

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė pranešime spaudai abejoja, ar darželinukai gali atsirinkti, kas dainelėse yra gražu ir meniška, o į ką reikėtų nekreipti dėmesio? Ankstyvoje vaikystėje įdiegtų stereotipų po to labai sunkiai atsikratoma“.

G.Kadžytė: vaikus reikėtų mokyti vaikiškų dainelių

„Lietuvoje turime romus. Romams nieko nesakome – jie patys pasakė, kad nėra čigonai. Vadinasi, tai daina apie nesamą dalyką – galima dainuoti apie dinozaurą, dar ką nors. Bet jei to dalyko de facto nėra, tai kur tada susikirtimas?“, - DELFI situaciją komentavo etnologė Gražina Kadžytė.

G.Kadžytės teigimu, tekstą reikia priimti visumoje: „dainoje lupa vagį už tai, kad vagia viščiukus ir taip toliau - būtent už vogimą. O konkrečiai ar Petras, Jonas ar čigonas – čia jau, sakyčiau, ne dėl tautybės, o ne dėl netinkamo darbo tas daroma“.

Pasak etnologės, problema ta, kad dabar visa, ką pagal tradiciją darydavo suaugusieji, kažkodėl permetama ant vaikų. „O mokytojos ne visada moka atsirinkti – paima, kas po ranka ir daro taip. Vaikams reikėtų paieškoti vaikiškų dainų, o ne iš suaugusiųjų persirengėlių repertuaro. Yra išleisti dainynai su vaikų dainomis, kur mokoma gėrio“, - kalbėjo etnologė.

Tačiau G.Kadžytė nemano, kad vagiui pasakyti, kad jis yra vagis - pažeidimas. Etnologės teigimu, stereotipą apie čigonus susidarė patys žmonės. „Reikia pripažinti, kad tai ir darydavo (čigonai – DELFI), ir vištų vogimas netgi būdavo garbės reikalas. Tai ar dabar mes neturime sakyti, kad čigonų taboras narkotikus platina?“,- retoriškai klausė G. Kadžytė.

Pašnekovė pastebi, kad mes iš viso labai turtingo paprotinio paveldo paimame būtent tai, kas dabar mums patiems atrodo įdomiausia, „kiečiausia“ ir nepaimame prasmingesnių dalykų. „Iš tiesų, ką mes dabar turime – labai dažnai iškraipytas, suvulgarintas vaizdas ir tada pastabas reikia priimti“, - konstatavo G. Kadžytė.

Netekėjusią moterį lygino su nuliu

LGKT jau anksčiau tyrė skundus dėl vadovėliuose naudojamų netinkamų sakmių bei rašytojų kūrinių ištraukų.

2007 m. gauti skundai dėl lietuvių kalbos vadovėlyje 7 klasių moksleiviams aprašyto „Efektyvaus skaičių įsiminimo būdo“, kuriame netekėjusi moteris buvo lyginama su nuliu. Pareiškėjų nuomone, tai žemino moteris, formavo nepagarbą moteriai ir supratimą apie jos niekinį vaidmenį šeimoje ir visuomenėje. Ištyrus skundą, kreiptasi į Švietimo plėtotės centrą ir pasiūlyta nenaudoti tokio mokymo būdo ar metodo, kuris propaguotų diskriminavimą bet kokiu Lygių galimybių įstatyme nustatytu draudžiamu pagrindu.

2009 m. gautame skunde buvo nurodyta, jog „Skaitiniuose“ 5 klasių moksleiviams spausdinamoje sakmėje „Senelis moko žmones darbų“, vaikams buvo aiškinama, kad moterys dirba be poilsio, o vyrai esą gali pailsėti, o taip yra dėl to, kad moterys yra melagės, o vyrai sąžiningi. Pareiškėjas abejojo, ar tokio pobūdžio sakmė yra tinkama mokymo priemonė moksleiviams.

Ištyrus šį skundą, padaryta išvada, kad moteris menkinančių grožinės literatūros tekstų naudojimas mokymo vadovėliuose gali suformuoti paauglių sąmonėje žeminančias moterį nuostatas. Dėl to buvo pasiūlyta pateikti prie šios sakmės tokį komentarą, kuris būtų suprantamas atitinkamo amžiaus vaikų grupei bei nekeltų dviprasmiškų sampratų apie moters ir vyro socialinius vaidmenis ir nemenkintų vienos iš lyčių.

Visas skunde atsiųstos dainelės tekstas:

Smarkiai plaka čigonėlį, kai papjauna avinėlį,
Vai plaka ir vėl plaka, kai papjauna avinėlį.
Čigonėliui duos, duos, prisirišę prie tvoros,
Vai duos ir vėl duos, prisirišę prie tvoros.

Už viščiukų vogimą, už paršiukų smaugimą,
Oi lylia, oi lylia, už viščiukų vogimą, oi lylia, oi lylia, už paršiukų smaugimą.