Pensija tarnybiniams šunims ir žirgams neapkarsta

© VSAT

Tarnybiniai šunys lieka pas partnerį

Keturkojis pareigūnas negali pasakyti, kad sulaikomas asmuo turi teisę tylėti bei nepasiūlo jam advokato, tačiau jis yra nepamainomas, kai reikia sekti pėdsakais, ieškoti narkotikų, jam galima nurodyti pasivyti bėgantį vagį, o patruliuojant toks partneris užtikrina saugumą ir palaiko draugiją.

Tačiau ateina laikas, kai kolegos barzda pražyla ir uoslė tampa nebe tokia šauni. Tuomet tokius keturkojus pareigūnus tenka išleisti pensijon. Kaip DELFI pasakojo Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus Fizinio tikrinimo koordinavimo poskyrio vyriausiasis inspektorius kinologas Vytautas Tamošiūnas, paprastai šunys tarnauja 10-11 metų, o paskui eina užtarnauto poilsio.

Pasak jo, tarnybą baigę keturkojai pareigūnai paprastai lieka gyventi su savo ilgamečiais partneriais, nes abu yra vienas prie kito pripratę, o ilgametis šeimininkas pažįsta savo šunį iš kiekvieno uodegos vikstelėjimo. V. Tamošiūno pasakojimu, paprastai šunys tarnauja 10-11 metų, o vėliau, jei neserga, gyvena dar 1-2 metus.

„Mes pripažįstam tuos šunis netinkamais tarnybai, bet dažniausiai jie pasilieka pas kinologą namuose. Labai retai būna, kad kinologas atsisakytų, nes, įsivaizduokit, šuo ir žmogus pradirbo kartu 10 metų, jie tampa tarsi porininkai ir pažįsta vienas kitą iš kvėpavimo ir uodegos vizginimo“, - DELFI pasakojo V. Tamošiūnas.

Pašnekovo tvirtinimu, jam neteko matyti, kad su šunimi dirbęs kinologas keturkojui partneriui pasenus atsisakytų jį priglausti, o užmigdyti tokie atitarnavę šunys atiduodami tik tuomet, kai nepagydomai serga.

Pasak V. Tamošiūno, šiuo metu Muitinės departamente tarnauja 25 šunys.

Vieni šunys patruliuoja, kiti – ieško narkotikų

Panašiai apie keturkojų pareigūnų senatvę pasakojo ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos Kinologijos skyriaus viršininkas Džeraldas Striaupis. Jo teigimu, paprastai tarnybą baigusius šunis priglaudžia pats kinologas arba, blogiausiu atveju, kinologo artimieji.

„Tai yra normalus, socialus šuo, tik tiek, kad dėl sveikatos, amžiaus, ar per silpnos uoslės jis nebegali dirbti. Tačiau toks šuo visiškai vykdo viskas kitas funkcijas kuo puikiausiai. Tai, ko iš šuns reikia žmogui, yra penktoji dalis to, ko reikia tarnybai. Užtai jeigu mums netinka, tai paprastam žmogui laikyti prie namų, visiškai tinka, tai yra puikus, dresuotas šuo“, - DELFI sakė Dž. Striaupis.

Pašnekovas pasakojo, kad tarnybiniai šunys paprastai tarnauja arba Viešojoje, arba Kriminalinėje policijoje. Pirmuoju atveju šunys dirba tarsi patruliais – pareigūnas su juo patruliuoja, reikalui esant gali jį panaudoti siekdamas sulaikyti nusikaltėlį. Tuo metu šunys-kriminalistai nepatruliuoja, bet ieško narkotikų, seka pėdsakais, kartu su pareigūnais atlieka kratas.

Lietuvos policijoje tarnauja apie 70 šunų, daugiausia jų priklauso Viešajai policijai.

Žirgai parduodami aukcionuose

Skirtingai nei tarnybiniai šunys, Raitosios policijos žirgai senatvę praleidžia pas naujus šeimininkus. Taip nutinka todėl, kad pripažinus juos netinkamais tarnybai skelbiamas aukcionas, kuriame nusipirkti tarnybą baigusį žirgą gali bet kuris mirtingasis.

Tačiau buvę žirgo šeimininkai sako pasistengiantys, kad buvę jų keturkojai kolegos patektų į geras rankas ir sako, jog nebuvo nė vieno karto, kad kas nors žirgą būtų nusipirkęs mėsai.

„Ačiū Dievui, per visus tuos metus nė vienas žirgas nebuvo įsigytas mėsai. Mes negalime daryti įtakos, bet stengiamės visaip, nes vis tiek daugmaž pažįstame žirgų pasaulio žmones, bandome įkalbėti, kad žirgai patektų į gerų žmonių rankas, nes jie tą užsitarnavo“, - DELFI pasakojo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios policijos kuopos vadas Laimonas Bankauskas.

Pasak jo, laikoma, kad pensijos žirgas sulaukė apie 17-18 savo gyvenimo metus, o 23 metų gyvūnas jau gali būti lyginamas su šimtamečiu senuku. Tačiau tinkamumas tarnybai priklauso ir nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, jei žirgas yra patyręs rimtų traumų, tuomet senatvė jam ateina greičiau – jis nurašomas ir parduodamas.

„Kai žirgai atitarnauja, komisija nusprendžia, kad jie netinkami tarnybai. Dažniausiai taip nutinka dėl ligų. Jie oficialiai nurašomi iš mūsų biurokratinio aparato, nes tai valstybinis turtas, o vėliau parduodami aukcione, kuris vyksta pas mus. Žmonės gali įsigyti žirgelius, kurie esant gerai priežiūrai dar tarnaus“, - pasakojo L. Bankauskas.

Raitosios policijos kuopos vadas sako, kad policijos žirgai paprastai būna labai ramūs, tad tinka pramoginiam jodinėjimui, kai nesiekiama didelių rezultatų, nebandoma šokinėti per kliūtis. Tokie žirgai taip pat nesibaido sprogimo ar šūvio garso, nes yra prie to pratinami.

„Tie, kurie pramoginiam pasijodinėjimui nori ramaus, gero, nebaikštaus, nereaguojančio į aplinką ir visokius atsitiktinius garsus žirgo, tai perka ir džiaugiasi“, - sakė L. Bankauskas, kurio teigimu, šiuo metu Raitojoje policijoje tarnauja 21 žirgas.