DELFI

NSGK liudijęs A.Pocius iš Seimo išsmuko aplinkiniais keliais

BNS
2009 lapkričio mėn. 27 d. 15:59
SpausdintiSpausdinti Informuoti redakcijąInformuoti redakciją KomentaraiKomentarai  (43)
Teksto dydis: DidintiMažinti
Arvydas Pocius
Arvydas Pocius
© DELFI
Parlamentinį tyrimą dėl slapto Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) buvimo Lietuvoje atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai penktadienį daugiausia klausimų turėjo buvusiam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Arvydui Pociui.

Jis NSGK posėdyje užtruko apie valandą. Tuo metu kitiems mažiausiai penkiems liudytojams užteko dviejų valandų.

"Tai normalu, jis tuo metu vadovavo VSD. Mūsų klausimų gausa visiškai natūrali", - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo vadovas Arvydas Anušauskas.

A.Pocius VSD vadovavo nuo 2004-ųjų iki 2007-ųjų. Iš posto jis atsistatydino, po parlamentinio tyrimo Seimui netiesiogiai pareiškus nepasitikėjimą juo. Būtent tuo metu VSD įgijo mokymo bazę Antaviliuose, kur, žiniasklaidos pranešimais, galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.

Po liudijimo komitete A.Pocius, kad išvengtų žurnalistų klausimų, penktadienį iš Seimo išsmuko aplinkiniu keliu. Prieš tai Seimo kanceliarijos darbuotojai pasirūpino slapta iš rūbinės paimti jo paltą.

REKLAMA

Penktadienį NSGK taip pat liudijo buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis, buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Balzaris, Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla, buvęs Vilniaus oro uosto vadovas Mindaugas Ivanauskas ir kt.

"Išgirdome ir neiginių, ir teiginių, - po posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas. - Apklausus Civilinės aviacijos administracijos ir oro uosto vadovus to laikotarpio, paaiškėjo daug detalių, smulkmenos, kurios mums gal ir nežinomos, t. y. su lėktuvų skrydžiais, planais, ką galima keisti, ko negalima, kas gali pasikeisti eigoje, ar gali atsirasti kokie nors nedideli lėktuvai, ar didesni lėktuvai. Tas aplinkybes mums išaiškino, nors tai nėra slaptas dalykas."

Liudijimų turinio nekomentuojantis politikas tvirtino, kad sužinota ir naujos informacijos, ir patikslinti jau turėti duomenys.

A.Anušausko žodžiais, per porą savaičių liudytojų apklausa turėtų būti baigta - esą liko išklausyti apie 20 asmenų.

NSGK pirmininkas neatmetė galimybės, kad kai kurie liudytojai gali būti apklausiami dar kartą. Juoba kad tikimasi, jog iki tyrimo pabaigos bus priimta įstatymo pataisa, numatanti atsakomybę už melavimą komisijai.

Anksčiau NSGK liudijo buvęs šio komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, buvę Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovai, parlamentaras Egidijus Vareikis, dalyvavęs, kai Europos Taryboje buvo pristatomi raportai apie CŽV kalėjimus, buvę ir esami pasienio vadai, buvę vidaus reikalų ministrai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojai.

NSGK planuoja apklausti visus 2002-2005 metais įvairias pareigas ėjusius asmenis, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo. Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose.

Ši VSD mokymo bazė Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur prieš kelerius metus esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.

JAV televizijos "ABC News" interneto svetainėje trečiadienį paskelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.

Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas, teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono sieną.

"Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais, "pastatas pastate", - rašo "ABC News".

Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos pareigūnai.

Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.

Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.

Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti "netiesioginių įtarimų".

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Lietuvoje Archyvas
Nenudaužę grėsmę keliančių varveklių, sostinės gyventojai ar namų administratoriai rizikuoja gauti 2 tūkst. litų siekiančias baudas. Tačiau, jei namus administruojančios bendrovės pačios inicijuos jų daužymą, gyventojams per „kitų paslaugų“ mokestį teks papildomai susimokėti už keltuvų nuomą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis teigia, jog prokurorai dėl rezonansinių bylų jaučia politinį spaudimą. Pasak prokuroro, kai kurios žiniasklaidos priemonės šiuo atveju formuoja nuomonę.
Užsilikusį komunistinį monumentą milicijai ir saugumui lenkai ketina perdirbti į paminklą Žalgirio mūšiui. Tokį sprendimą, ruošdamasi paminėti 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, priėmė netoli istorinio mūšio lauko esančio vieno seniausių Mozūrijos ežeryno miesto Ostrudos valdžia. Miesto sumanymui jau pritarė Kovų ir kančių atminties taryba.