R.Šimašius: jei pensija būtų tikra nuosavybė, vyrai ją gautų didesnę

© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Tuo tarpu „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis baiminasi, kad kalbos apie tai, jog senatvės pensijos nėra asmens nuosavybė, gali paskatinti žmones nebepasitikėti „Sodros“ sistema ir ilgainiui žmonės patys paprašys darbdavių algą mokėti „vokeliuose“, nes praradę darbą jie vis tiek bus priversti gauti ypač mažą bedarbio pašalpą, o pasenę – negalės žinoti, ar pensijos jie nusipelnė, ar ne.

„Sodros“ sistema nėra tikras draudimas

Liberalų sąjūdžio į ministrų kabinetą deleguotas teisingumo ministras R. Šimašius aiškina, kad mūsų socialinio draudimo sistema yra paremta solidarumu, kai žmonės į bendrą „Sodros“ iždą moka santykinai vienodus įnašus, iš kurių mokamos nustatyto dydžio pašalpos bedarbiams, senatvės pensijos pensininkams, ligos ar motinystės pašalpos bei kitos išmokos.

Dėl to, kad moka mokesčius į „Sodrą“, vėliau tie patys asmenys nedarbo atveju gali tikėtis gauti bedarbio pašalpas, sulaukę pensinio amžiaus – pensijas, susirgę – ligos išmokas, o susilaukę vaikų – dvejus metus gali skirti atžalos priežiūrai nesirūpindami, kaip uždirbti duonai.

Tačiau R. Šimašius sako, kad „Sodros“ sistema nėra paremta tikrais draudimo principais, nes jeigu taip būtų, tai asmeniui draudžiantis būtų įvertinamos įvairios rizikos, nuo kurių priklausytų sumokamų įnašų arba išmokamų išmokų dydis. Pavyzdžiui, jei žmogus serga kokia nors liga ir yra didelė tikimybė, kad jis dažnai bus nedarbingas, tai norėdamas gauti ligos išmokas, toks asmuo turėtų mokėti ypač dideles įmokas. Tas pats, anot ministro, pasakytina ir apie pensijas.

„Pensijų atveju, jeigu tai būtų draudimas, tai vyrai galėtų gauti arba didesnę pensiją, arba mokėti mažesnes įmokas, nes jie statistiškai gyvena trumpiau negu moterys. Bet kaip mes žinome, yra atvirkščiai, nes tai nėra draudimas“, - DELFI sakė R. Šimašius.

Pasak ministro, visa socialinio draudimo sistema balansuoja tarp draudiminio principo bei paprasto biudžeto lėšų perskirstymo arba tiesiog socialinės paramos. Pavyzdžiui, nors bedarbių pašalpų dydis šiek tiek priklauso ir nuo asmens sumokėtų mokesčių į „Sodros“ biudžetą, tačiau ne tiek, kad tai būtų galima vadinti tikruoju draudimu, kai kuo didesnė rizika prarasti darbą lemia mokamo įnašo dydį.

Pensija yra netikra nuosavybė?

R. Šimašius teigia, kad diskusijos, ar senatvės pensijos yra nuosavybė, ar ne, ypač painios dėl tos priežasties, kad nors teisine ir moraline prasme visi sutinka, jog ilgai dirbęs ir mokesčius mokėjęs asmuo, sulaukęs garbaus amžiaus, nusipelno būti išlaikomas, bet realiai „Sodros“ biudžete yra tiek pinigų, kiek suneša esami dirbantieji. Tad drastiškai smukus dirbančiųjų darbo užmokesčiui arba išplitus nedarbui, „Sodros“ biudžete ima trūkti pinigų.

„Iš tikrųjų noriu konstatuoti, kad diskusija, kas yra socialinio draudimo pensijos – nuosavybė ar ne nuosavybė – yra susijusi su labai didele painiava. Bet kas svarbiausia praktine prasme, tų uždirbtų pinigų, kurie tarsi turėtų būti nuosavybė, tiesiog nėra. Teisine prasme tai iš tikrųjų sudėtingas rebusas, kurį reikia išspręsti, siekiant atsakyti į klausimą, ką daryti, kai dirbančių žmonių surenkamų pinigų tiesiog neužtenka tam, kad būtų išmokėtos tokio dydžio pensijos, kokios buvo pažadėtos dabartiniams pensininkams. Tokioje situacijoje mes šiandien ir esame“, - teigė ministras.

Politikas pripažįsta, kad teisine ir moraline prasme senatvės pensija gali būti laikoma žmogaus nuosavybe, kurią jis uždirbo, tačiau ekonomine prasme, pasak R. Šimašiaus, pensijos buvo uždirbtos buvusiems pensininkams.

„Žmonės, operuoja sąvokomis, kad jie pensijas uždirbo, tačiau ekonomine prasme jie tas pensijas uždirbo buvusiems pensininkams. Jie gal uždirbo moralinę teisę ir gali prašyti likusios visuomenės dalies įsipareigojimų, bet faktine prasme tos nuosavybės, kuria galima disponuoti, pasiimti ir kurios tarsi kažkas neduoda, jos tiesiog nėra. Tų pensijų tiesiog nėra, jos buvo uždirbtos ir atiduotos kitiems pensininkams“, - sako teisingumo ministras, anksčiau vadovavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI).

KT: pensija yra nuosavybė

Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. konstatavo, kad senatvės pensija yra asmens nuosavybė, kuri turi būti saugoma ir ginama. „Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę”, - rašoma nutarime.

Tačiau jame taip pat pažymėta, kad įstatymu nustatant pensijų dydžius būtina atsižvelgti į tai, „kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas“, o įstatymų leidėjas įpareigojamas sukurti tokias taisykles, kurios „užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimą ir pensijų mokėjimą“.

Kita vertus, pasak Konstitucinio Teismo, ekonominės krizės ar kitos gaivalinės nelaimės atvejais valstybė gali mažinti senatvės pensijas, tačiau tik laikinai, bei privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų bei atsižvelgti į konstitucinį proporcingumo principą.

Nutarime taip pat sakoma, kad solidarumo principas, kai dirbantieji realiai moka senatvės pensijas darbingumą praradusiems šalies piliečiams, nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą ir fakto, jog pensija turi būti susieta su asmens mokėtomis įmokomis į socialinio draudimo biudžetą,

„Solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius“, - teigiama 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime.

R.Rudzkis: jei pensijos ne nuosavybė, kam mokėti mokesčius?

„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sako, kad valdančiųjų teiginiai, jog senatvės pensijos nėra žmonių nuosavybė, gali paskatinti piliečius nusisukti nuo socialinės apsaugos sistemos, nes viltis praradus darbingumą gauti išmokas buvo vienintelė priežastis, kodėl žmonės norėdavo gauti oficialų atlyginimą, o ne „vokelyje“.

„Tai yra didelė psichologinė problema, kai mes neatsakingai pašnekame, kad pensija nėra žmogaus pinigai ir jis ją gali gauti, gali negauti. Manau, nuo kitos dienos visi pradėjo prašyti atlyginimo „vokeliuose“, nes vienintelė priežastis, kodėl žmonės nenorėjo „vokelių“, buvo ta, jog tai garantavo socdraudimą . Ir staiga paaiškėja – ne. Tada visi sako „Geriau duokit man į kišenę, bent tikrai bus mano“, - praėjusią savaitę viešėdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Rudzkis.

Pasak banko analitiko, taip kalbėti negalima, nes žmogus, mokėdamas mokesčius „Sodrai“ bent moraliai turi teisę pretenduoti į tam tikras išmokas. Dėl šios priežasties sakyti, kad pensijas nėra nuosavybė tikrąja šio žodžio prasme, anot R. Rudzkio yra neteisinga ir netikslu.

Tačiau R. Rudzkis sako, kad tiesos yra ir R. Šimašiaus žodžiuose, kad socialinio draudimo sistema pagrįsta kartų solidarumu, kai dirbantieji moka pensijas garbaus amžiaus piliečiams, o jiems patiems pensijas mokės ateinančioji karta. „Su tuo reikia sutikti, iš tikro. Tuo metu, kai žmogus moka įnašus, jis išlaiko dabartinius pensininkus, o kai jis bus pensininkas, jį išlaikys tuometiniai dirbantieji“, - DELFI savo nuomonę dėstė analitikas.

Jis teigė remiąs LLRI idėją senatvės pensijas susieti su šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžiu. Tokiu atveju, ekonomikai kylant ir žmonėms daugiau uždirbant, pensijos didėtų, o valstybei patiriant recesiją – automatiškai mažėtų.

„Kaip skaičiuojama kintamoji „Sodros“ pensijos dalis: ten figūruoja stažas ir toks koeficientas, kuris parodo, ne kiek įnešei pinigų, bet koks buvo tavo atlyginimo, nuo kurio skaičiuoti mokesčiai, santykis su vidutiniu atlyginimu. Mato vienetas yra ne įmokėti pinigai, o koks tuometinio tavo atlygio santykis su tuometiniu vidutiniu atlygiu. Logiška būtų reikalauti, kad išmokos būtų skaičiuojamos analogišku principu“, - svarstė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 813 Lt, o turint būtinąjį 30 metų stažą – 833 Lt.