DELFI

Skolomis už elektrą A.Baukutė ir RST sukėlė galvos skausmą

www.DELFI.lt
2009 lapkričio mėn. 6 d. 20:04
SpausdintiSpausdinti Informuoti redakcijąInformuoti redakciją KomentaraiKomentarai  (590)
Teksto dydis: DidintiMažinti
Skandalais išgarsėjusi Seimo narė Asta Baukutė į ją garsinusių istorijų sąrašą gali įsirašyti dar vieną – bylinėjimąsi su valstybės valdoma elektros bendrove RST, kuriai nenorėjo sumokėti tūkstantinių skolų.

Naujienų portalas lrytas.lt praneša, kad kartą A.Baukutė bendrovei už elektrą buvo skolinga beveik 3 tūkst. litų. Dviems teismams A.Baukutei grąžinus ieškinius, politikė per vargus teikėsi susimokėti skolą.

Politikė nesileidžia į kalbas apie šią jau eilinį kartą su pinigais susijusią istoriją.

RST prieš pusantrų metų A.Baukutės ir jos taip pat liūdnai pagarsėjusio vyro Kęstučio Rupulevičiaus sodyboje prie Trakų pakeitė sugedusį elektros skaitliuką. Už elektrą nebuvo mokėta daugiau nei pusmetį. Todėl pagal vidutinį elektros suvartojimą RST išrašė 2700 litų sąskaitą.

Tačiau A.Baukutė nepanoro mokėti tokios sumos ir apskundė RST teismui, prašymą panaikinti skolą pasirašė, pabrėždama, kad yra Seimo narė. Tačiau jos ieškinį atmetė ir Trakų teismas, ir Vilniaus pirmasis apylinkės teismas. Rašydama pareiškimą teismui A.Baukutė dar kartą pademonstravo lietuvių kalbos žinias - privėlė per 30 klaidų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Lietuvoje Archyvas
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas susitikime su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite trečiadienį gali iškelti tranzito į Kaliningradą klausimą, teigia Rusijos naujienų agentūra "Interfax", remdamasi neįvardytu šaltiniu.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis teigia, jog prokurorai dėl rezonansinių bylų jaučia politinį spaudimą. Pasak prokuroro, kai kurios žiniasklaidos priemonės šiuo atveju formuoja nuomonę.
Užsilikusį komunistinį monumentą milicijai ir saugumui lenkai ketina perdirbti į paminklą Žalgirio mūšiui. Tokį sprendimą, ruošdamasi paminėti 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, priėmė netoli istorinio mūšio lauko esančio vieno seniausių Mozūrijos ežeryno miesto Ostrudos valdžia. Miesto sumanymui jau pritarė Kovų ir kančių atminties taryba.