Naujai išrinkta Prezidentė, dar nepradėjusi eiti pareigų, liepė premjerui išsiųsti A.Šemetą į Briuselį, kad jos buvusi bendradarbė Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė taptų ministre? Ar čia ne diktatas?
Oi, ne. Mes kol kas puikiai sutariam su D.Grybauskaite (manau, taip bus ir toliau).
Partijoje mes nesvarstėme naujo finansų ministro kandidatūros, mes visi I.Šimonytės pavardę išgirdome iš spaudos, o ne iš partijos pirmininko, premjero A.Kubiliaus. Frakcijoje apie jokias pavardes nekalbėjome. Oficialiai aš jokių kandidatūrų nesu girdėjęs, bet neatmetu, kad taip gali būti – I.Šimonytės variantas man būtų priimtinas.
Kažkada Jūs pats buvote minimas kaip galimas partijos kandidatas. Kodėl dabar ne?
Ten buvo impulsyvus Irenos Degutienės pasisakymas. Kai ji pasakė: tu, Matuzai, eisi į finansų ministrus, buvo baisiau net už tai, kad Arūnas Valinskas Algimantą Salamakiną velniop pasiuntė. Manau, kad šiandien reikia specialisto. Nesu aš stiprus tos srities specialistas.
A.Kubilius sakydavo, kad ministrai turi būti politikai. A.Šemeta susilaukdavo kritikos, kad jis buhalteris, ne politikas, o I.Šimonytė dar labiau – buvo tik vykdytoja.
O ar blogai buhalteris? Laikas krizinis, turi būti netradiciniai sprendimai. Dėl to aš premjerą pateisinčiau. I.Šimonytė yra puiki specialistė, aš su ja dirbu jau ne pirmas mėnuo. Mūsų partijos programa, antikrizinio plano mokestinė dalis – jos darbas.
Demokratinė politika užgniaužiama – kam tos partijos, jei biurokratai rašo programas?
Demokratija kaip tik žydi šiuo metu. Visos valdžios struktūros turi galimybę pateikti savo matymą, viziją ir siūlymus. Diskutuosime, nemanau, kad bus tokia vieninga nuomonė, jei jos kandidatūra bus pateikta. Bet skiriant ministrus labai svarbi ir Prezidento nuomonė.
Jūsų koalicijos partneriai nepatenkinti, kad per mažai tariamasi. Ar nerizikuojate susipykti?
Ir mūsų partijos viduje, ir su koalicijos partneriais reikėtų šiek tiek kitokio, glaudesnio dialogo. Aš už tai. Bet, manau, santykiai geri ir dalykiški. Dabar pateiktos biudžeto pataisos ir bus tas lakmuso popierėlis.
Liberalai nenori didinti pridėtinės vertės mokesčio. Ar tikrai reikia dabar tą mokestį padidinti 2 procentiniais punktais?
Tik puse lūpų pasakoma, dėl ko tas didinimas. Planuojame dideles investicijas į Lietuvos ūkį bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui. Iki 10 mlrd. litų planuojama investuoti. Jei vien tik PVM didintume, aš tikrai nesutikčiau. Kai žinau, dėl ko planuojama, sutinku.
Paaiškinkit, kaip čia susijęs PVM didinimas ir 10 mlrd. Lt investicijų.
Jei trumpai drūtai, tai planuojama Margaret Tečer laikų Didžioji Britanija. Privatus kapitalas bendradarbiaus su viešuoju. Tokiu būdu remontuosime, renovuosime ir statysime švietimo, sveikatos, kultūros, sporto – visuomeninės paskirties objektus ir kelius. Bus investuojamas privatus kapitalas, o valstybė turi parodyti, kad ji sugebės per keletą metų mokėti už šias paslaugas. Taigi PVM didinimas ne vien tam, kad subalansuotume biudžetą. Tai toliau siekiantys žingsniai. Laukiamas rezultatas toks: 33 tūkst. naujų darbo vietų, per 700 mln. litų biudžeto pajamų ir „Sodros“ pustrečio šimto milijonų litų pajamų. Toks metinis laukiamas rezultatas per dvejus metus įsukus šitą programą.
Pirmasis tą viešojo ir privataus kapitalo partnerystę išbandė Artūras Zuokas su „Rubikonu“ ir griuvo.
Panevėžyje tą išbandėme, bet aš iš mero posto ne dėl to nugriuvau. Mes davėm impulsą statyboms. Miestas konkurso būdu paskyrė žemę. O privatus kapitalas pastatė sporto klubą su baseinu ir tiekė tą viešą paslaugą. Druskininkai tokiu būdu ką tik baigė konkursus – 15 metų privati kompanija, laimėjusi konkursą, prižiūrės gatves. Konkurso būdu savivaldybė pirko paslaugą – konkrečius 150 pavadinimų darbus. Miestas privatininkams mokės kasmet tam tikrą mokestį. Svarbiausia, kad toks investavimas neįeina į skolinimosi limitą.