Nacionalinių maldos pusryčių tema šįkart buvo susijusi su pasaulį ištikusia krize, juose politikai, verslininkai ir visuomenės veikėjai dalijosi mintimis apie vertybes ekonominių sunkumų metu. Tačiau išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsti šios tradicijos nepažadėjo, nors ir neatmetė tokios galimybės.
„Dalyvauju pirmą kartą, pasižiūrėsim. Europoje ne visos šalys tą tradiciją naudoja, apsispręsiu vėliau“, - žurnalistams teigė būsima Lietuvos valstybės vadovė, kurios nuomone, dar reikia pažiūrėti, ar ši tradicija prigijo Lietuvoje.
Žmonės už melą neatleidžia
Prezidentūros salėje susirinkusiems svečiams kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus sakė, jog esamus sunkumus vertina kaip galimybę pasitikrinti, ar kurdami savo valstybę vadovavomės teisingais idealais bei principais. Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvos visuomenę kamuoja susvetimėjimas, diferenciacija bei solidarumo stoka, o ekonominiai interesai iškeliami aukščiau vertybių.
„Kam skiriame savo pastangas? Ar nešvaistome jėgų ir laiko menkaverčiams ir antraeiliams dalykams? Ar, kalbėdami apie valstybę, neužmirštame ir nenuvertiname žmogaus?“, - klausė šalies vadovas.
Prezidentas V. Adamkus kalbėdamas pabrėžė, kad šiuo metu patiriami sunkumai yra laikini, todėl turėtume jau dabar mąstyti, kokie išeisime iš krizės – ar būsime susitelkę bei solidarūs.
„Žodžių junginyje „laikini sunkumai" visada prašiau ir prašau akcentuoti žodį „laikini". Prisiminkime tūkstančio metų Lietuvos istoriją ir pagalvokime: jeigu dabartinį laiką įvardijame kaip didžiulę krizę, kaip reikėtų pavadinti, pavyzdžiui, aštuonioliktojo amžiaus pabaigą, dvidešimtojo amžiaus vidurį ar Sausio 13-osios naktį?“, - klausė valstybės vadovas.
V. Adamkus nepraleido progos paminėti ir vienu didžiausių skaudulių Lietuvoje laikoma visuomenės nepasitikėjimą savo valstybe. Anot prezidento, gyventojams nepatinka praraja tarp žodžių ir veiksmų, mat už melą neatleidžiama.
„Ne klaidos varo visuomenę į visuotinę neviltį ir nepasitikėjimą, o tai, kas vyksta klaidas padarius. Kai neužtenka drąsos pasakyti tiesą, o žūtbūt bandoma pasiteisinti, pasislėpti, ieškoti kaltų. Kai pradedama manipuliuoti tokiais svertais kaip Konstitucija, įstatymai ar kiti teisės aktai. Kai įsigali dvejopi standartai ir teisės, vien kaip priemonės, suvokimas“, - kalbėjo prezidentas.
D.Grybauskaitė pusryčiuose dalyvavo pirmą kartą
Devintuosiuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose pirmą kartą dalyvavo ir išrinktoji Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. Klausiama, ar tęs šią tradiciją Lietuvoje, politikė daryti sprendimo neskubėjo – pasak jos, reikia įvertinti, ar tai yra prigiję Lietuvoje, ar naudinga, būtina įvertinti, kiek tai įaugs į lietuviškas tradicijas.
Pasak D. Grybauskaitės, ne visos Europos šalys šią tradiciją turi, bet sprendimą teigė priimsianti vėliau, mat Maldos pusryčiuose dalyvauja pirmą kartą, tad galutinės nuomonės dar neturi.
„Žiūrėsime, dalyvauju pirmą kartą, pasižiūrėsim. Europoje ne visos šalys tą tradiciją naudoja, apsispręsiu vėliau. (...) Neskubėkim, reikia pasižiūrėti, kaip Lietuvoje prigijo, ar yra naudinga, kiek tai įaugs į lietuviškas tradicijas“, - žurnalistams prieš renginį sekmadienį sakė politikė.
Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuos globoja šalies vadovas - tai galimybė politikams, verslininkams, visuomenės veikėjams, jaunimui pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis su kitais žmonėmis. Šiame susitikime kalbama apie Evangelijos vertybes kasdieniame kiekvieno asmens gyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose.
Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius. Šios tradicijos ištakos siekia 1942 m., kai keletas JAV Senato narių pradėjo neformalius susitikimus, siekdami dalintis Kristaus mokymu. 1953 m. įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.
Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai buvo surengti 2001 m. Nuo tada šią tradiciją puoselėja prezidentas V. Adamkus.