Tarp organizatorių – lietuviai
Konferencija „Kartų perimamumas: tradicijų puoselėjimas ir atsakymai į šiandienos iššūkius“ „Panoramos“ viešbučio salėje surinko per 80 delegatų iš 67 visuomeninių nevyriausybinių rusų organizacijų iš 12 Lietuvos miestų. Be to, konferencijoje apsilankė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė, tautinių mažumų departamento atstovai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, buvęs Vilniaus miesto tarybos nario Evaldo Lementausko padėjėjas Vladimiras Charitonovas.
Būta ir svečių iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos bei Maskvos vyriausybės atstovas Aleksejus Jakimenko. Nors į pačioje Rusijoje veikiančias nevyriausybines organizacijas Kremlius žiūri įtariai, Lietuvos rusai yra skatinami užsiimti tokia veikla. Žadama, kad ir pernykštė 200 000 litų finansinė injekcija šiemet, nepaisant krizės, nesumažės. Pagyrų susilaukė ir konferencijos pirmininkas – Jonas Laniauskas, kilęs iš Lietuvos tremtinių šeimos, šiuo metu aktyvus rusų jaunimo organizacijų dalyvis.
„Jaunimas ambicingas ir puiku, kad jūs tai parodote realiais veiksmais. Iš savo pusės noriu duoti jums patarimą. Tegul už kiekvieną svarstomą klausimą būna paskirtas atsakingas asmuo, tuomet susirinkę po metų galėsime matyti aiškius savo veiklos rezultatus“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbo su tėvynainiais departamento vadovo pavaduotojas Sergejus Butorovas.
Ambasadorius nurodė tikslą
Konferencijoje eilinį kartą kalbėta apie Lietuvos rusams ir ypač jaunimui gresiantį asimiliacijos pavojų. Atstovai iš Maskvos ragino daugiau užsiimti savišvieta ir kovoti už savo teises. Pastaraisiais metais atliekamų apklausų rezultatai liudyja, kad tik trečdalis Lietuvos rusų žino tautinių mažumų įstatymą. Tai, anot S. Butorovo, opi problema.
„Neseniai Europos rusų suvažiavime Sofijoje buvo nuspręsta įkurti fondą, kuris finansuotų teisinės pagalbos teikimą užsienyje gyvenantiems rusams. Mano patarimas – pradėti tokio fondo kūrimą Lietuvoje“, – siūlė S. Butorovas.
Įžangos žodį taręs V. Čchikvadzė tėvynainiams nurodė ir kitus prioritetus. Jis pasmerkė norą „virti savo sultyse“ ir siūlė neatsiriboti nuo Rusijos, bet atvirkščiai, neišvykstant iš Lietuvos veikti išvien su Rusijoje gyvenančiais savo tautiečiais. Tai, pasak ambasadoriaus, turėtų padėti išspręsti problemą, kai per 80 procentų Lietuvos rusų mano, kad jų tėvynė – Lietuva.
„Turite suprasti, kad mus vienija ne tik kalba, bet mintys ir idėjos. Mes duosime jaunimui išmintingus patarimus, kad jis galėtų įgyvendinti mūsų nerealizuotas svajones. Mes jauni širdyje, tačiau atėjo jaunimo eilė kurti ir nugalėti“, – kalbėjo ambasadorius.
Netenkina mokymo lygis
Vienas iš aktualių konferencijos klausimų - rusų mokyklos. Jų skaičius lyginant su 1990-aisiais sumažėjo dvigubai, daugiau nei dvigubai sumažėjo ir jose besimokančių moksleivių. Rusai įsitikinę, kad Lietuvos švietimo ministerijos vykdoma politika yra nukreipta į rusų tautybės asmenų asimiliaciją. Tai daroma ne tik skatinant juos mokytis lietuviškose mokyklose, bet ir sudarinėjant mokymo planus pačioms rusų mokykloms.
„Noriu pabrėžti, tai ne rusų mokyklos. Tai lietuviškos mokyklos, kuriose dėstoma rusiškai. Džiaugiuosi, kad liko neįgyvendintas įstatymas, pagal kurį daugiau nei pusė disciplinų turėjo būti dėstoma lietuviškai. Bet to maža, turime kovoti, kad mūsų vaikai galėtų mokėti ne tik skaityti rusiškai, bet ir pažintų tikrąją, neiškraipytą Rusijos istoriją. Vaikai turi suvokti, kad rusų kultūra - tai ne tik folkloriniai būreliai, bet ir pasaulinio lygio mokslininkai, literatūra“, – teigė filosofas Andrejus Fominas.
A. Fominas skatino neapsiriboti vien mokyklomis, bet kurti būrelius, sekmadienines mokyklas, kuo daugiau važinėti į Rusiją, domėtis iškiliomis jos asmenybėmis. Šiuo metu, pagal statistiką, tik 60 procentų Lietuvoje gyvenančių rusų yra bent kartą per savo gyvenimą pabuvoję istorinėje tėvynėje.
Problemų siūlo ieškoti savyje
„Man rėžia ausį, kai aš išgirstu Lieutvos rusus, ir visiškai ne jaunimą, sakant, „за мало в холодильнике“ (per mažai šaldytuve), juk tai grynų gryniausias vertalas. Turime ieškoti problemų savyje, pradėti auklėti vaikus nuo šeimos. Reikia šeimoje taisyklingai kalbėti. Tik tuomet mūsų vaikai jausis tuo, kuo jie turi jaustis. O tai, kad mokyklose moko lietuviškai, gerai – kuo daugiau kalbų moki, tuo geriau“, - teigė švento Archangelo Mykolo šventovės dvasininkas Vladimiras Seliavko.
Pagrindinė bendruomenės problemą, tai jos nereligingumas, įsitikinęs dvasininkas. Pats Vladimiras sako gimęs Lietuvoje, bet širdyje kultūrine – geopolitine prasme jaučiasi rusas. Net aukščiau tautybių ir tautų esanti bažnyčia veikia tam tikroje nacionalinėje aplinkoje. Grįžimas į tikėjimą tai viena iš galimybių puoselėti savo tautiškumą. Be kita ko, dvasininkas kažkodėl pavadino Rusijos stačiatikių cerkvę „didžiausia pasaulyje“.
„Mes per prastai save vertiname. Kodėl užsienyje gyvenantys amerikiečiai, sako „I‘m American“, o mes negalime sakyti, kad esame rusai? Aišku, kai Rusijoje viskas bus gerai, tuomet turėsime daugiau pagrindo nebijoti ir didžiuotis savo tautybe. Tačiau ir dabar turime tvirtai žinoti, kad Rusija tai ne meška, o mūsų istorinė tėvynė. Tuomet būsime rusais ne tik išoriškai, bet ir giliai širdyje“, – dėstė savo poziciją V. Seliavko.
Diskusijos trūko visą dieną
Įžanginėje konferencijos dalyje prasidėjusios diskusijos toliau tęsėsi teminėse sekcijose. Finalinei diskusijai „Rusakalbis jaunimas ir Rusijos tėvynainių organizacijos: mums pakeliui“ vadovavo asociacijos „Iniciatyvinė jaunimo grupė“ valdybos narys Jonas Laniauskas.
Planuojama, kad rytoj iš ryto bus pateiktos konferencijos išvados ir patvirtinta rezoliucija, kurios juodraštinį variantą jau dabar galima rasti internete. Jame yra ir tokie punktai, kaip apgailestavimas dėl nuolat blogėjančios rusų padėties Lietuvoje, ir pasiryžimas kovoti dėl jaunosios kartos auklėjimo „rusiškoje dvasioje“. Taip pat ruošiamasi pareikalauti, kad Lietuvos Seimas priimtų naują palankesnį visoms Lietuvoje gyvenančioms tautoms, tautinių mažumų įstatymą.
Nacionalinio – kultūrinio auklėjimo rusų šeimose užduotis:
